Kaip nustatyti tikrąją pieno supirkimo kainą

Parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

Lietuvoje pieno žaliavos supirkimo kaina tarpais „banguoja“ kaip sinusoidė, tarpais šokinėja kaip sunkiai sergančio širdininko kardiograma. Rinkos medikai dar neprognozuoja pieno sektoriaus mirties, tačiau pasvarstyti apie išlikimo variantus, kol pieno ūkio kūnas dar šiltas, galima.
Šalies pieno gamintojai vienu balsu šaukia, jog superkamo pieno kaina nepadengia jo gamybos kaštų. Pieno perdirbėjų atstovai atkerta, jog supirkimo kaina nustatyta pagal valstybės 1998 m. reglamentuotus bazinius pieno žaliavos rodiklius, kurie neatitinka europinių standartų. Ūkininkų verslo partnerių (didžiųjų pieninių vadovų) teigimu, bazinius pieno rodiklius priartinus prie natūralaus pieno rodiklių, statistinė „popierinė“ kaina išsyk pakiltų maždaug penktadaliu.
Oficialiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų kovo mėn. vidutinė natūralaus (4,30 proc. riebumo ir 3,28 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 207 Eur/t. Tą patį natūralų pieną perskaičiavus į bazinį (3,4 proc. riebalų ir 3 proc. baltymų), vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina jau tampa 167,4 Eur/t. Skirtumas – 19 proc. Popieriuje pakinta ir supirkto pieno kiekis. Pavyzdžiui, superkama 1 t natūralaus pieno. Kai jis perskaičiuojamas į bazinį, tuomet tas kiekis padidėja iki 1,2 t, supirkimo kaina pagal bazinius rodiklius popieriuje sumažėja, tačiau realaus pieno lieka tiek pat.
Šiandien „ŪP“ savo pašnekovų klausia: „Ar perėjus nuo bazinių pieno rodiklių skaičiavimo į ES priimtą natūralaus pieno netaptų aiškesnė situacija superkant pieną?“ Pasvarstykime ir už, ir prieš.