Pirmasis bandymas nuversti tiesiogiai išrinktą merą nepavyko, bet tai dar ne pabaiga

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Nesutarimų tarp naujosios Raseinių rajono savivaldybės tarybos daugumos ir tiesiogiai žmonių išrinkto mero laužą prigesino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nutraukė bylą, kurioje buvo prašoma pateikti išvadą, ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras Algirdas Gricius, kuriam buvo pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, tikrai sulaužė priesaiką ir nevykdė įstatymuose jam nustatytų įgaliojimų. Tai pirmoji, tačiau, atrodo, ne paskutinė tokia byla Lietuvoje po to, kai buvo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, nes konfliktus užprogramavo ne iki galo apgalvotas įstatymas.

Investicinė parama – ne tik lėšos, bet ir atsakomybė

Europos Sąjungos parama mūsų šalies žemdirbiams, įskaičiuojant pirmąjį SAPARD programinį laikotarpį, teikiama jau daugiau nei 15 metų. Tad nusistovėjusi tvarka visiems tarytum yra aiški: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama (kartais ir neatsižvelgdama) į socialinių partnerių pastabas, rengia Kaimo plėtros programos (KPP) paramos priemonių įgyvendinimo taisykles, o dar 1999-aisiais Vyriausybės nutarimu įsteigta Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) administruoja ir kontroliuoja, kaip šių taisyklių laikomasi.
Tad šiandienos situacijoje NMA yra atsidūrusi tarsi tarp kūjo ir priekalo, t.y. ministerijos sukurtų teisės aktų nuostatų ir žemdirbių, būtent pastarajai įstaigai reiškiančių priekaištus dėl pernelyg aukštai užkeltos reikalavimų kartelės.
Apie tai, kokios priežastys NMA specialistus skatina į ES investicinės paramos prašančius pareiškėjus žiūrėti „pro didinamąjį stiklą“, su NMA Kauno paramos administravimo skyriaus vedėja Laima SMOLSKIENE kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ.