„Ūkininko patarėjas“ Nr. 63, 2014 m. birželio 3 d.

0,43 € 0,22 €

Elektroninis leidinys

Biodinaminio ūkio startas – įveikiant iššūkius



Daiva SKIRKEVIČIENĖ

„ŪP“ korespondentė

Šį pavasarį pirmąjį ūkininkavimo sezoną pradėjęs pirmasis šalyje biodinaminis ūkis „Ilzenbergas“, įkurtas Rokiškio rajone, sėkmingai plėtoja suplanuotą savo veiklą.
Atstatyto seno dvaro laukuose jau ganosi veislinių galvijų banda, šiltnamiuose ir lauke veši daržovės, prieskoniniai augalai, šaknis leidžia vaismedžių sodinukai.
Tačiau pavasarį ūkio šeimininkai nestokojo ir iššūkių. Dešimtis hektarų šabakštynų reikėjo paversti dirbama žeme ir sultinga žole apsėtomis ganyklomis. O per gegužę užklupusias šalnas daržovių ir prieskoninių augalų daigus teko gelbėti šiltnamiuose užkuriant krosneles.
Pirmasis ūkininkavimo sezonas biodinaminiame ūkyje – ir eksperimentų metas, kai stengiamasi išsiaiškinti, kokių daržovių ir kitų augalų rūšims šiaurės Lietuvos žemė pasirodys tinkama auginti, ką ateityje verta sėti ir sodinti.

Plačiau...

Ilzenbergo dvaro laukuose jau ganosi aubrakų banda
„Štai čia – pagrindiniai mūsų ūkio gyvūnai, pats svarbiausias šio sezono pirkinys“, – rodydamas į pievoje besiganančią mėsinių galvijų bandą pasididžiavimo neslepia Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio vadovas Petras Kuras. Aubrakų veislės galvijų banda į Ilzenbergą atgabenta iš Vokietijos. Bandoje – 20 mėsinių karvių, 20 veršelių ir vienas veislinis bulius.
Ištvermingieji aubrakai prisitaikę būti lauke visus metus. „Tuo jie ir ypatingi, kad mėgsta būti laisvėje, laukuose net ir žiemą. Bet jeigu bus labai šalta, galės spiestis pašiūrėje. Ją jau pradėjome statyti“, - patikina P. Kuras.
Įsigijęs šią bandą Ilzenbergo ūkis baigė dar vieną labai svarbų biodinaminio ūkio plėtros etapą. „Karvė yra pagrindinis gyvulys, ašis. Apie ją sukasi visas biodinaminis ciklas. Todėl dabar drąsiai galime sakyti, jog pirmasis mūsų ūkio sezonas vyksta taip, kaip ir buvome suplanavę“, - naujais ūkio augintiniais džiaugiasi Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.
Ateityje Ilzenbergo dvaro biodinaminis ūkis galvijų bandą planuoja padidinti iki 300-400 galvijų, mat visos apimties biodinaminiame ūkyje vienam galvijui numatyta turėti 1 ha žemės naudmenų. Ilzenbergo dvaro biodinaminis ūkis šiuo metu turi 463 ha žemės.


biodinaminioIššūkis – įdirbti 20 metų dirvonavusią žemę
Šį pavasarį pirmąjį veiklos sezoną pradėjusiam biodinaminiam ūkiui teko nelengva užduotis – 400 ha šabakštynų paversti dirbama žeme. Didžioji dalis šių žemių buvo nedirbama kelis dešimtmečius.
„Biodinaminiam ūkiui kurti pasirinkome vietą, esančią pasienyje su Latvija. Tradiciškai anksčiau pasienyje būdavo ribojama žemdirbystė, todėl žemė čia yra švari, pailsėjusi nuo bet kokių priedų ar chemijos. Dirvonus ir miškelius vėl paversti žemės ūkio naudmenomis – daug darbo reikalaujanti užduotis. Tačiau, pradėję plėtoti Lietuvoje dar neįprastą ūkininkavimo kryptį, džiaugiamės galėdami prisidėti prie pozityvių permainų“, - optimizmo nestokoja naujasis dvarininkas V. Barakauskas.
70 ha dirvonuojančių žemių buvo suarta pernai rudenį. Šį pavasarį teko dar rauti užsilikusius krūmynus, išvežti akmenis. Ruošiant ganyklą dabar atvežtiems galvijams reikėjo kirsti medžius, atsėti vertingus pašarinius augalus: dobilus, motiejukus, svidres, eraičinus.


Pirmasis ūkininkavimo sezonas – eksperimentų metas
Pirmasis biodinaminio ūkio sezonas nestokojo ir iššūkių. Ūkio vadovams teko spręsti, kaip apsisaugoti nuo pavasarį užklupusių šalnų, stebėti, kurie augalai geriausiai prisitaikys prie vietos sąlygų, ar dirvožemis tinkamas abrikosams, serbentams, avietėms, braškėms, įvairiems prieskoniniams augalams.
„Dabar, galima sakyti, eksperimentuojame, nes norime išsiaiškinti, kurioms daržovėms, kitiems augalams labiausiai tinka vietos sąlygos ir dirvožemis, kad ateityje būtų lengviau planuoti ūkio veiklą, sėjomainą. Juk nenaudojame jokių pesticidų ar dirbtinių priedų, todėl dirvos savybės, net reljefas mums yra itin svarbūs“, - sako žemės ūkio bendrovės „Ilzenbergas“ direktorius P. Kuras.
Pirmosios daržovės, salotos, prieskoniniai augalai buvo daiginami ir auginami šildomame šiltnamyje. „Pavasarį visiems norisi kuo greičiau paragauti pirmųjų žalumynų: salotų, ridikėlių, po to ateina ankstyvųjų agurkų, pomidorų eilė. Todėl norėjome būti užtikrinti – vieną šiltnamį šildėme iš centrinės dvaro katilinės tiekiama šiluma. Kai pomidorus ir agurkus jau buvome iškėlę į įprastus šiltnamius, netikėtai užklupo šalnos, tad juos teko šildyti krosnelėmis“, - pasakoja V. Barakauskas.
Šiuo metu trijuose dideliuose ūkio šiltnamiuose vaisius jau mezga pomidorai ir agurkai, o petražolės, porai, bazilikai ir kiti prieskoniniai augalai iš šiltnamio perkelti augti lauke.
Įvairių rūšių daržovėms ūkyje skirtas 5 ha plotas. 1,5 ha dydžio sode šiemet baigta sodinti ir auga per 500 obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių, abrikosų, serbentų, agrastų, šilauogių, aviečių, braškių.


Dirba pagal tarptautinius standartus
Biodinaminiuose ūkiuose išauginti ir perdirbti maisto produktai visame pasaulyje žymimi „Demeter“ ženklu. Šiuo metu atliekamos Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio sertifikavimo pagal tarptautinius „Demeter“ standartus procedūros.
Ilzenbergo dvaro biodinaminis ūkis – pirmasis toks Lietuvoje ir Baltijos šalyse ūkis, dirbantis pagal biodinaminius principus.
Biodinaminis ūkis yra suvokiamas kaip atskiras, vientisas, save išlaikantis gyvas organizmas. Žmogaus vaidmuo – padėti šiam organizmui pasiekti pusiausvyrą tarp to, ką jis gauna, ir to, ką atiduoda. Tokiame ūkyje auginami galvijai teikia trąšas, gerinančias žemės derlingumą, o žemėje išauginamas pašaras galvijams ir maistas žmogui. Žmogus dirba ir augina, naudodamas tik tai, ką duoda gamta, be jokių chemikalų ar papildų. Idealus biodinaminis ūkis turi pasižymėti jame auginamų augalų ir kraštovaizdžio įvairove, nes gamta todėl ir gyva, kad yra įvairi.


Autorės nuotraukos


 
Mažiau...

vilimas rekstysVeislininkystės veiklą skatins ne tik augintojų entuziazmas

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba (VGVPT), atsakinga už šios srities valstybės politikos įgyvendinimą, neretai atsiduria lyg tarp dviejų girnų – iš vienos pusės su savo lūkesčiais ją spaudžia augintojai, jų asociacijos, paslaugų teikėjai, iš kitos – politikai, turintys skirtingas vizijas ir reiškiantys asmenines nuomones veislininkystės klausimais. Tenka pripažinti, kad visa tai „akumuliuoti“ nėra paprasta. Apie tai, kokie iššūkiai laukia tarnybos artimiausioje ateityje, su naujuoju VGVPT vadovu Viliumi REKŠČIU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ.

pirtininkai„Girtam pertis – greita smertis!“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Pirtis – sakrali vieta, kur žmogus susitinka su Dievu ir savimi. Pirtyje siela išsivalo, dvasia atsigauna, pailsi. Čia esi apgaubtas nežemiškos malonės. Prisipildai jos, o paskui daliji pasauliui, ir šis tampa geresnis, taikesnis. Pirties vyksmas primena pasaulio kūrimo procesą. Čia kūnu ir dvasia išgyveni sakraliąją keturių stichijų – ugnies, vandens, žemės, oro – bei augalų jungties galią.
Tokį supratimą apie pirtį atveria Lietuviškos pirties bičiulių draugija (LPBD).

Vydmantas VertelisKaralius, gimęs ant molio puodynės

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Praėjusį penktadienį Kuršėnų mieste buvo didelis sujudimas – iš penkių pretendentų išrinktas aštuntasis Lietuvos puodžių karalius. Juo tapo keramikas Vydmantas Vertelis iš Kuršėnų.

KITI NUMERIAI
Susisiekite su mumis

Šiuo metu nesame prisijungę. Bet Jūs galite palikti mums žinutę ir mes su Jumis susisieksime artimiausiu metu.

Turite klausimų? Mes Jums padėsime.

Žinutės išsiuntimui paspauskite ENTER
PAGALBA
Norėdami skaityti pilną leidinio versiją ir aiškiai matyti tekstą, spauskite PRIDĖTI Į KREPŠELĮ ir atlikite apmokėjimą.