1 Eur/ha istorija: asociacijų rėmimo iniciatyva sėkmingai sužlugdyta

Pasėlių deklaravimui žalia šviesa buvo uždegta nesulaukus teismo verdikto, ar teisėta buvo praėjusių metų naujovė, sudaranti galimybę pareiškėjams savanoriškai paremti žemdirbių savivaldos organizacijas. Taisyklių naujosios nuostatos atsidūrė teisme ir žemdirbių skirtos lėšos buvo įšaldytos iki teismo sprendimo. Šią savaitę jis paaiškėjo, tačiau ne toks, kokio galėjo tikėtis tiek ginčą inicijavusi pusė – eksparlamentaras Andriejus Stančikas, tiek Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Dėl tryliktojo skyriaus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) užvertė norminę administracinę bylą pagal buvusio Seimo nario A. Stančiko pareiškimą, kuriuo buvo prašoma ištirti pernai balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu įvestos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių naujovės – 13 skyriaus – teisėtumą.

Šiame skyriuje buvo numatyta savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms galimybė ir tvarka. Teikdamas paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus pareiškėjas galėjo savarankiškai pasirinkti, ar pažymėti varnele kurią nors žemdirbius vienijančią asociaciją, taip išreiškti valią paskirti dalį lėšų nuo jam priskaičiuotos ir reikalavimus atitinkančios paramos sumos.

Buvusio Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko A. Stančiko pagrindiniais argumentais kreipiantis į teismą dėl taisyklių pataisų teisėtumo buvo tai, jog panašus paramos mokėjimas ne paramos gavėjui ar jos dalių paskirstymas nėra numatytas nei nacionaliniuose, nei Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose, tokios nuostatos nėra susijusios su taisyklių keliamu tikslu, nenustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis asociacija būtų laikoma vienijančia ar galinčia vienyti pavienius žemdirbius, taip pat dėl ginčijamo teisinio reguliavimo nuostatų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ir pan.

ŽŪM teigė, kad ginčijama taisyklių dalis atitinka įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, be pagrindinių jai iškeltų veiklos tikslų ir funkcijų, ji taip pat atsakinga už tinkamų sąlygų kuruojamos srities asociacijoms sudarymą.

Byla nutraukta, pinigai bus išmokėti

Išnagrinėjęs norminę administracinę bylą LVAT paskelbė nutartį. Jos aiškinamojoje dalyje pažymima, kad administraciniams teismams priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų ir jų dalių atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Ginčijamo norminio administracinio akto ar jo dalies panaikinimas iki priimant sprendimą byloje reiškia, kad byla praranda savo objektą, todėl yra pagrindas ją nutraukti. Mat šių metų balandžio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėms, buvo panaikintas 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo 13 skyrius ir jame nustatytas teisinis reguliavimas. Todėl norminę administracinę bylą teismo kolegija nutarė nutraukti. „Ūkininko patarėjas“ paklausė NMA, kokie bus jos tolesni veiksmai po šio LVAT nutarimo. NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kavoliūnienė teigė, kad NMA asociacijoms paskirtas lėšas pradės mokėti artimiausiu metu. „Daugeliu atvejų paskirtos lėšos asociacijas pasieks gerokai anksčiau, nei teisės aktuose yra nustatytas paramos už deklaruotus plotus išmokėjimo terminas, tai yra jau balandžio pabaigoje“, – aiškino NMA atstovė.

Nuomonės nekeičia

Taisyklių naujovė iki įsakymo pasirašymo buvo svarstyta tuometės kadencijos Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kuriam vadovavo A. Stančikas, idėja ne kartą buvo aptarinėta nuo 2019-ųjų rugsėjo, taip pat ir su žemdirbių bendruomenėmis. Problema įsisenėjusi, visi pripažįsta, jog ją būtina spręsti – stiprinti žemdirbių savivaldą, kad plėstųsi aktyvių narių skaičius, finansavimas būtų nepriklausomas nuo valdžios, kartu didėtų asociacijų savarankiškumas. Anksčiau buvo svarstyta, bet liko atmesta idėja asociacijas stiprinti per surenkamą žemės ūkio paskirties žemės mokestį.

Atmosfera įkaito, kai taisyklių projektas buvo parengtas. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai oficialiu raštu pritarė pasiūlytam rėmimo modeliui. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba kategoriškai prieštaravo, poziciją taip pat išsakė raštu. Iniciatyvą į pasėlių deklaravimą įtraukti „aukojimo mygtuką“ ŽŪR vertino kaip palankią tik tam tikroms asociacijoms ir kaip kišimąsi į savivaldos reikalus, kaip prieštaraujančią Lietuvos ir Europos teisei.

Per tuomečio KRK posėdį dėl savanoriško asociacijų rėmimo per pasėlių deklaravimo platformą išsiskyrė ir tuomečių Seimo narių nuomonės. Tačiau balsų persvara naujosios redakcijos taisyklėms buvo pritarta. Tuomet atkreiptas dėmesį ir į techninę pusę – karantino dėl COVID-19 sąlygomis toks asociacijos rėmimo modelis būtų saugus.

Tuometis KRK vicepirmininkas Kazys Starkevičius tuomet sveikino ŽŪM parodytą iniciatyvą. Svarstė, kad savanoriškas asociacijų rėmimas ateityje galėtų būti plėtojamas, būtų galima įtraukti ir galimybę paremti žemės ūkio organizacijas per susietosios paramos išmokas. Modelis esąs puikus, nes yra savanoriškas, žemdirbio valia rinktis tą, kuris, jo manymu, geriausiai atstovauja jo interesams.

„Laikausi tos pačios nuomonės, jos nekeičiu“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino K. Starkevičius, dabar vadovaujantis Seimo Ekonomikos komitetui. Anot jo, ūkininkas turįs teisę tokiu būdu paremti žemdirbių judėjimą. Tęsiant šią praktiką tarp asociacijų atsirastų sveika konkurencija. Tai savo ruožtu augintų organizacijų autoritetą. Deja, asociacijoms pareiškėjų paskirtos lėšos buvo įšaldytos NMA, o naujos redakcijos taisyklėse jau neliko 13 skyriaus.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko teigimu, būdamas žemės ūkio ministru, jis nestabčiotų ir tęstų tai, kas pradėta. Jo nuomone, Lietuvoje per daug ir nepagrįstai baiminamasi dėl to, ką gali pasakyti Briuselis. Svarbu, kad pritarė Seimas.

Abejoja sustabdymo teisėtumu

Viešai nebuvo pasakyta, kodėl ir kuriam laikui sustabdyti lėšų pervedimai asociacijoms. Jeigu apie šiuos dalykus puse lūpų buvo pasišnekama vienokiame ar kitokiame posėdyje, tai nereiškia, kad informacija pasiekė tūkstančius pareiškėjų, kurie pernai pavasarį nutarė savanoriškai dalį sumos (1 eurą nuo hektaro, deklaruoto pagrindinei tiesioginei išmokai gauti) nuo jiems priskaičiuotos paramos sumos paskirti vienai ar dviem asociacijoms.

Pareiškėjų įšaldytos sumos įvairios, nuo kelių dešimčių iki šešių tūkstančių eurų. Dalis jų iki šiol manė, kad eurai papildė pasirinktos organizacijos sąskaitą.

Lietuvos nederlingų žemių asociacijos (LNŽA) pirmininkė Danutė Karalevičienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad buvo padaryta didelė skriauda ir pareiškėjams, ir asociacijoms. Mėnesių mėnesius trunkanti nežinia yra tiesiogiai susijusi su asociacijos narių įmokomis. Žmonės mano, kad už praėjusius metus jas jau sumokėjo.

Ūkininkų savivaldos atstovė tvirtina, kad mokėjimų sustabdymas buvo neteisėtas, galimai potvarkis buvo tik žodinis. Nurodytais terminais nebuvo įvykdyta pareiškėjų valia. „Sužinojau vasario pabaigoje, kaip čia viskas vyksta. Kreipiausi į advokatus ir pradėjau ieškoti, kaip visa tai atrodo teisiškai“, – apie savo kelius mėginant rasti tiesą šioje istorijoje pasakojo D. Karalevičienė. Jos įsitikinimu, nei tuometis žemės ūkio ministras Andrius Palionis, nei NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius neturėjo teisės vienašališkai stabdyti proceso. Ūkininkai išreiškė valią remti asociacijas pagal veikiančias taisykles, savo valią patvirtino savo parašu. „Ūkininkų valia jokia direktyva negali būti užginčijama. Tai šalies vidinis reikalas“, – neabejojo D. Karalevičienė.

Nieko nedarymo kelias

LNŽA vadovę stebina, kad per visus tuos metus ministerija nė piršto nepajudino, kai prasidėjo ginčai, esą toks savanoriškas asociacijų rėmimo modelis prieštarauja europinei teisei. „Galėjo kreiptis į Europos Komisiją, per vieną mėnesį būtų atsakymas atėjęs“, – teigė D. Karalevičienė, pripažindama, kad jai sunku suprasti tiek buvusio ministro A. Palionio, tiek dabartinio ministro Kęstučio Navicko komandos poziciją. Mat buvo pasirinkta pasyvaus laukimo taktika. Asociacijų rėmimo galimybės šiais metais tiesiog atsisakyta. Idėja buvo sukompromituota.

Komentuodamas situaciją, žodžių į vatą nevyniojo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Reikėjo nuvažiuoti ministerijos žmonėms ir išsiaiškinti su Briuseliu. Vis rodo į Briuselį. Reikia važiuoti, šnekėti ir savo tiesą įrodyti. Mūsų valdininkai apkerpėję. Mes daug klausimų pateikiame Briuseliui ir gauname atsakymus, kad tai – šalies vidaus reikalas“, – ŪP teigė jis.

Teikdama pasiūlymus šių metų taisyklių projektui, LŽŪBA siūlė palikti savanorišką asociacijų rėmimą. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. J. Sviderskis apgailestauja, kad ministerijai neįdomūs pažangūs dalykai, tai būtų savanoriškas asociacijų rėmimas ar net tręšimo planų rengimas, integruota augalų apsaugos sistema.

Solidarūs su kitomis asociacijomis

LŽŪBA vertinimu, A. Palionio iniciatyva paskatinti savivaldos savarankiškumą ir savęs finansavimą buvo labai gera, nors tobulintina. Pasak J. Sviderskio, jo atstovaujamai organizacijai sprendimas savanoriškai rinkti po 1 eurą nuo hektaro įtakos neturėjo, nekeitė įprastos nario mokesčių rinkimo tvarkos, kuri nustatoma suvažiavimo. Nors šios asociacijos nariai taip pat naudojosi naujove. Anot J. Sviderskio, nuo tiesioginių išmokų asociacijai paskirtus eurus jie vertina kaip būdą mokėti nario mokestį „Jei būtų atsiradusi įmokos permoka, ją būtume grąžinę, o jei nepriemoka – būtume paprašę primokėti. Mūsų nario mokestis nustatytas ne tik pagal deklaruojamą plotą, bet ir pagal turimą sąlyginių galvijų skaičių“, – aiškino J. Svidereskis.

LŽŪBA iniciatyvą palaikė būdama solidari su kitomis asociacijomis ir vildamasi, kad tai galiausiai parodys, kieno darbą žemdirbiai labiau vertina. Dėl sužlugdytos iniciatyvos J. Sviderskiui apmaudu: „Mūsų valdžia bijo turėti stiprių oponentų, šiuo atveju stiprios žemdirbių savivaldos. Jiems geriau turėti valdomą demokratiją, tai jie daro pagal principą „skaldyk ir valdyk“.“

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė