Akibrokštas lašišų žvejybos aistruoliams – Norvegijos valdžia uždraudė žvejybą

Birželio 23-osios vidurnaktį lašišų ir šlakių žvejybos draudimas įsigaliojo 33 upėse nuo Švedijos sienos pietuose iki Trøndelag. Jūrų lašišų žvejyba sustabdyta tame pačiame ruože, išskyrus Drammensfjordą ir Drivos regioną Nordmøre. Jūroje uždrausta lašišas žvejoti meškerėmis ir rankinėmis ūdomis. Taip pat reikalaujama į jūrą paleisti visas sugautas lašišas.

„Sunkia širdimi stabdome lašišų žvejybą. Žinome, kad vasaros lašišų žvejyba yra svarbi tradicija ir didelis džiaugsmas daugeliui, tačiau dabar kiekviena lašiša labai svarbi. Mūsų pareiga užtikrinti, kad upėse būtų pakankamai neršiančių žuvų, kad kitais metais būtų pakankamai lašišų jauniklių, kad ištekliai galėtų judėti į priekį. Tai labai svarbu, kad lašišų sumažėjimas netaptų ilgalaike nesėkme“, – pranešime spaudai rašė Norvegijos aplinkos agentūros generalinė direktorė Ellen Hambro.

Ji akcentavo, kad jau ankstesniais metais lašišų iš jūros į upes įplaukė neįprastai mažai, o šiemet situacija dar prastesnė, nepaisant to, kad vandens temperatūra ir tėkmė rodė, jog žvejybos sąlygos turėjo būti geros.

Upės, kuriose buvo uždrausta žvejyba, paprastai didelę dalį sudaro stambiosios lašišos, tačiau šiemet nerštavietes pasiekė maždaug 200 proc. mažiau žuvų nei pernai, rašė didžiausias Norvegijos verslo laikraštis „E24“.

Priimdama sprendimą, agentūra atsižvelgė į tris kriterijus. Draudimas įvestas ten, kur šiemet žuvų sugaunama gerokai mažiau nei pernai, taip pat pastebėjus, kad neįplaukia didžiosios lašišos ten, kur paprastai neršia jų didžioji dalis. Į „uždarytų“ upių sąrašą pateko ir tos, kuriose šiemet, manoma, gali būti nepasiektas neršiančių žuvų skaičius.

Agentūra ragina ir vietos upių savininkų asociacijas, atsakingas už lašišų žvejybą, apsvarstyti galimybę įvesti priemones, kuriomis būtų mažinamas sugaunamų lašišų kiekis.

Upės, kurios uždrausta lašišų ir šlakių žvejyba:

Østfold: Glomma su Aagardselva.

Agder: Tovdalselva, Otra, Mandalselva, Lygna

Rogaland: Figgjo, Hjelmelandsåna, Nordelva (Åbøelva), Vikedalselva.

Vakarų Norvegija: Uskedalselva, Steinsdalselva, Oselva, Nærøydalselva, Sogndalselva, Daleelva, Gaula Sunnfjorden, Nausta, Åelva ir Ommedalselva, Gloppenelva, Strynselva, Hjalma.

Møre og Romsdal: Austefjordelva, Korsbrekkelva, Rauma, Eira, Surna.

Trøndelag: Orkla, Gaula, Nidelva, Stjørdalselva, Verdalselva, Steinkjerelva ir Byaelva, Namseno vandentakis, įskaitant Høyland vandentakį ir Sanddøla.

Pateiks pakartotinio stebėjimo rezultatus

Lašišų žvejybos apribojimai Norvegijoje – jokia naujiena. Kasmet liepos pradžioje Norvegijos aplinkos agentūra atlieka patikrinimą šalies vandenyse ir, įvertinusi žuvų populiacijos būklę, priima sprendimą, kur riboti žvejybą. Šie metai išskirtiniai tuo, kad draudimas įvestas gerokai anksčiau.

Pakartotinis visų upių ir jūros zonų vertinimas bus atliekamas liepos 5 d., o iki liepos 9 d. bus parengtos išvados dėl tolesnės žvejybos šią vasarą. Vertinimas apims lašišų žvejybą tiek 33 upėse ir jūros zonose, kuriose draudimas jau įsigaliojęs, tiek upėse ir jūros zonose Nordlande, Tromse ir Finnmarke.

Vertinimas daugiausia bus grindžiamas gauta informacija apie lašišų įplaukimą iš jūros ir į upes. Duomenys renkami atsižvelgiant į pranešimus apie sužvejotų žuvų kiekį, pasitelkiant stebėjimo tinklus ir kameras.

„Jei liepos 5 d. lašišų srautas į upes vis dar bus kritiškai mažas, Norvegijos aplinkos agentūra turi apsvarstyti galimybę įvesti daugiau invazinių priemonių“, – rašoma Norvegijos aplinkos agentūros pranešime spaudai.

Vietos upių savininkų asociacijoms gali pavykti to išvengti, jei bus jau dabar įvestos priemonės, kuriomis būtų pakankamai sumažintas sugaunamų lašišų kiekis. Todėl agentūra ragina vietos valdžios institucijas iš naujo įvertinti padėtį savo vandentakiuose ir nustatyti būtinas lašišų žvejybos ribas.

Jos turės užtikrinti, kad rudenį nerštui būtų palikta pakankamai lašišų. Jei tikslo nepavyks pasiekti, bus svarstoma galimybė trumpinti žvejybos sezoną arba drausti žvejybą ir ilgesnį laikotarpį.

Lašišų situaciją upėse „dramatiška“ laikraščiui „E24“ įvardijo asociacijos „Norske Lakseelver“ komunikacijos vadovas Pålas Mugaasas. „Palaikėme pirmąjį sprendimą uždaryti šias upes, nes manome, kad reikia imtis veiksmų, nors, žinoma, ir liūdna. Dabar jie gauna tarpines stebėjimo ataskaitas, kurios rodo, kad lašišų antplūdis daugelyje upių nėra toks, kokio tikėtasi, išskyrus Målselvą“, – teigė jis.

Vertindamas artimiausią perspektyvą, P. Mugaasas daug vilčių neturėjo. Jo nuomone, atlikus žvejybos vidurio sezono vertinimą, tikriausiai ne visuose vandens telkiniuose bus įvestas draudimas, bet tikėtina, kad sąrašas gali pailgėti. „Keliose upėse jau įvedė kvotų apribojimus ir paleidžiamos sužvejotos tam tikro dydžio lašišų patelės. Pamatysime, ar tai padės“, – svarstė asociacijos atstovas.

Dvi stovyklos sukryžiavo ietis

Norvegijos aplinkos agentūra, uždrausdama lašišų žvejybą 33 upėse ir jūros zonose, rėmėsi Lašišų valdymo mokslo tarybos ataskaita, kurioje nurodoma, kad didžiausią grėsmę Atlanto lašišoms kelia lašišų auginimo ūkiai ir klimato kaita.

P. Mugaasas dėl susiklosčiusios situacijos atvirai kaltina žuvininkystės ūkius, iš kurių į jūrą patekę lašišų jaunikliai laukines giminaites užkrečia lašišų utėlėmis. Jis primygtinai ragina žuvis auginti tik uždaruose įrenginiuose.

Tačiau Norvegijos jūros gėrybių federacijos „Seafood Norway“ komunikacijos vadovas Henrikas Wiedswangas Horjenas, išreikšdamas apgailestavimą dėl sumažėjusios laukinių lašišų populiacijos šalies upėse, atkerta, kad toks reiškinys pastebimas ir tose Norvegijos vietovėse, kur nėra intensyviai ūkininkaujama. Be to, pasak jo, tai vyksta ir kitose šalyse, ne tik Norvegijoje.

„Tai nėra norvegiškas reiškinys, kurį būtų galima paaiškinti ūkininkavimu, – atsakydamas raštu į laikraščio „E24“ klausimus tvirtino jis ir atkreipė dėmesį į prastą situaciją Baltijos jūroje. Jo nuomone, klimato kaita reikšmingai keičia ir jūros būklę.

H. W. Horjenas pritaria mokslininkų bendruomenės teiginiui, kad laukinės lašišos kenčia dėl iš ūkių pabėgusių žuvų ir jų genetikos įtakos, bet akcentuoja, kad po to, kai žuvininkystės ūkiuose buvo imtasi priemonių, auginamų lašišų pabėgimų skaičius smarkiai sumažėjo.

Turi finansinių pasekmių

Pasak Norvegijos aplinkos agentūros, paaiškėjus naujai informacijai, rodančiai, kad padėtis uždarytose upėse yra geresnė nei atrodo dabar, gali būti tikslinga žvejybą atnaujinti.

Vis tik daugelis asociacijos „Norske Lakseelver“ narių neteks pajamų jau dabar.

„Užjaučiame visas šalis ir visus, kurie dirba laukinių lašišų sektoriuje vedliais, virėjais, pagalbininkais ir pan. Tai turės didelių neigiamų pasekmių ekonomikai greta upių, kuriose yra lašišos“, – iškart po žinios apie draudimą pranešime žiniasklaidai rašė „Norvegijos lašišų upių“ ir „Norvegijos medžiotojų ir žvejų“ asociacijos.

ŪP portalo informacija

Asociacijos „Norske Lakseelver“ nuotr.