Džiugu, kad alkoholio parduodama vis mažiau Lietuvoje, tačiau proporcijos toliau krypsta stipresnio alkoholio linkme. Silpno alkoholio vartojimas traukiasi sparčiau nei stipraus, kas reiškia, kad toliau išliekame labiau Rytų pusėje nei Vakarų, kur proporcijos priešingos – Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje statistika, kiek gyventojai suvartoja vyno ar alais ir kiek stipriųjų alkoholinių gėrimų, skiriasi kartais. Rytuose, tame tarpe ir Lietuvoje, daugiau nei 40 proc. alkoholio suvartojama per stipriuosius gėrimus, o Vakaruose – vos apie 20 proc.
Per šešis pastaruosius mėnesius, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu sidro pardavimai krito 15 proc., vynų – beveik 9 proc., o putojančių vynų – kiek daugiau nei 7 proc. Tuo pat metu per pusmetį labai ženkliai smuko nykstančių (spirituotų kokteilių ir spirituotų vynų) grupė – atitinkamai 26,5 ir 15 proc.
Pavyzdžiui, iš nykstančių alkoholio rūšių surinkto akcizas kiekis per pusmetį siekė vos 2,5 mln. eurų, o iš vynų – 30 mln. eurų. Didžiausios alkoholio akcizo grupės, kurios pildo valstybės biudžetą, yra stiprusis alkoholis ir alus. Per pusmetį jie sunešė atitinkamai 133 mln. eurų ir 62 mln. eurų. Įdomu tai, kad nepaisant pardavimų kritimo, stiprusis alkoholis prie biudžeto prisidėjo 5 proc. daugiau akcizo mokesčio, o alus – 5,5 proc. surinko daugiau mokesčio.
Nepaisant surinktų didesnių mokesčių, stipraus alkoholio pardavimai mažėja 7 proc., o alaus daugiau nei 9 proc., tad mažėjančioje tendencijoje silpno alkoholio (sidro, vyno ar alaus) atsisakoma gerokai labiau nei stipriųjų gėrimų. Labai tikėtina, kad prie sąlyginės alkoholio pasiūlos Lietuvoje stiprinimo prisideda mokesčių politika.
Artėjant trimečių planų peržiūrai ar biudžeto formavimui, kai dažnai pažvelgiama į akcizus, reikėtų toliau siekti, kad alkoholio pardavimai Lietuvoje ne tik mažėtų, bet ir lengvėtų. Taip pat visada riekia įsivertinti kontrabandos rizikas bei legalaus alkoholio migraciją iš kaimyninių Europos sąjungos šalių – Lenkijos ir Latvijos.