Jau daugelį metų Europos rinkoje nepasirodė jokios naujos augalų apsaugos veikliosios medžiagos, nepaisant to, kad įmonės į tyrimus investavo milijonus.
Kodėl paraiškos dėl patvirtinimo nuolat atmetamos? Priežastis slypi Europos patvirtinimo procese, kuriame daugiausia dėmesio skiriama menamam pavojui, kuris esą kylą dėl tokių medžiagų naudojimo kovoje su piktžolėmis, o ne realiai rizikai, konstatuoja agrarheute.de.
Nors kiti pasaulio regionai daro pažangą, ES laikosi griežtų aplinkosauginių kriterijų, kuriuos kursto ir atitinkamos visuomeninės organizacijos. Dėl to ūkininkams vis sunkiau kovoti su piktžolėmis, o sulaukti novatoriškų veikliųjų medžiagų yra beveik neįmanoma.
Europos Komisija (EK) yra priėmusi dešimtis įvairiausių reglamentų, ribojančių veikliųjų medžiagų naudojimą bei nustatančių jų autorizavimo tvarką. Taip pat reglamentuoja, jog Komisija suteikia patvirtinimą veikliajai medžiagai ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui (arba 15 metų mažos rizikos veikliosioms medžiagoms). Patvirtinimas gali būti atnaujinamas ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui. Paraiška dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo turi būti pateikiama nacionalinei institucijai kartu su būtinąja moksline informacija. Paraiška turi būti išnagrinėta per dvylika mėnesių. Vėliau ją peržiūri valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba.
Be to, nustatytas ir ilgas ES draudžiamų bei ribojamų veikliųjų medžiagų sąrašas kartu su taikomomis išimtimis bei autorizuotomis medžiagomis. Be 40 patvirtintų medžiagų, rinkoje realiai yra 489 medžiagos, dėl kurių naudojimo nėra sprendimo, tačiau jos yra naudojamos skirtingose ES šalyse.
Pesticidų veikliosios medžiagos gali būti uždraustos ES lygmeniu, jei jos neatitinka saugos kriterijų, skirtų žmonių ar gyvūnų sveikatai, aplinkai ar požeminiams vandenims apsaugoti. Tačiau pan-europe.info skelbia, jog Europos reguliavimo sistema leidžia valstybėms narėms suteikti 120 dienų išimtis dėl neautorizuotų pesticidų naudojimo. Išanalizavus ES Komisijos duomenų bazę apie vadinamuosius „skubios pagalbos leidimus“, išduotus 24 įprastai nepatvirtintoms veikliosioms medžiagoms, vien tik nuo 2019 iki 2022 m. aptiktos ne mažiau kaip 236 išimtis, suteiktas 14 medžiagų iš šio sąrašo. Rašoma, jog visos šios medžiagos yra labai pavojingos žmonių sveikatai bei aplinkai.
Neonikotinoidiniai insekticidai sudaro 47,5 proc. tokių išimčių. Antra pagal populiarumą išimtis yra endokrininę sistemą ardantis herbicidas dikvatas. Sąrašą užbaigia labai toksiškas dirvožemio fumigantas 1,3-dichlorpropenas, kuris niekada nebuvo patvirtintas ES.
Pastebėtas ir didelis valstybių narių neatitikimas griežtiems ES reikalavimams. Austrija (20), Suomija (18) ir Danija (17) yra šalys, taikančios daugiausiai nukrypti leidžiančių nuostatų, o Liuksemburgas, Malta ir Bulgarija tokių nukrypti leidžiančių nuostatų nepateikė.
„PAN Europe“ taip pat nustatė, kad numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos neatitinka ES teisės aktų, nes jos nėra pagrįstos tikra ekstremalia situacija, kuri jas pateisintų. Be to, nebuvo atliktas necheminių arba mažiau toksiškų cheminių alternatyvų, kurios egzistuoja visais atvejais, patikrinimas.
Teigiama, jog valstybės narės mėgina ir toliau rizikuoti savo piliečių sveikata ir biologine įvairove per šią reguliavimo spragą: „Europos Komisija puikiai žino apie situaciją, tačiau reakcijos pastebėta nedaug. „PAN Europe“ prašo ES panaikinti nepatvirtintoms pesticidų medžiagoms taikomas išimtis“.
Gegužės pabaigoje šimtai ūkininkų su savo traktoriais susirinko Paryžiuje, kad paremtų įstatymo projektą, kurį pateikė dešiniųjų pažiūrų Prancūzijos parlamento narys Laurent'as Duplombas. Šiuo įstatymu mėginta panaikinti tam tikrus administracinius apribojimus, palengvintų gyvulininkystės įrenginių ir vandens rezervuarų statybos leidimų gavimą ir iš naujo leistų laikinai naudoti tam tikrus pesticidus, tokius kaip acetamipridas – neonikotinoidinis insekticidas, uždraustas Prancūzijoje nuo 2018 m.
Nors acetamipridas vis dar leidžiamas kitose ES šalyse, jis sukėlė nerimą aplinkosaugininkams ir bitininkams dėl savo poveikio bitėms ir galimo pavojaus žmonių sveikatai.
Įstatymo projektas buvo numatytas svarstymui bei balsavimui parlamento žemuosiuose rūmuose. Tačiau opozicijos įstatymų leidėjai, daugiausia iš žaliųjų ir kairiųjų partijų pateikė apie 3 500 pataisų, bandydami vilkinti procesą.
Debatams grėsus įstrigti įstatymų leidybos procese, centristų, konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjai priėmė pasiūlymą nutraukti įstatymo projekto svarstymą parlamente. Pasiūlymas dabar perduodamas jungtiniam komitetui, kurį sudaro septyni senatoriai ir septyni parlamento nariai – dauguma jų pritaria ūkininkų reikalavimams.
Komitetas turės susitarti dėl bendros versijos, dėl kurios galutinai balsuos parlamento nariai – šį kartą be galimybės teikti jokių pataisų.
Daugeliui proteste dalyvavusių ūkininkų šis įstatymo projektas yra galimybė sumažinti didėjantį spaudimą – tiek ekonominį, tiek perteklinio reguliavimo.
Antai grūdininkas Clement'as Patoir'as pasakojo, kaip biurokratinės kliūtys atgraso jaunus žmones nuo šio amato: „Šiais laikais mažiau jaunų žmonių nori tapti ūkininkais. Daugelis ūkininkų vaikų nuolat turi girdėti apie tai, kaip jų tėvai kovoja su reglamentais. Tai sudėtingas darbas, dirbi ilgas valandas ir nebūtinai esi apdovanotas. Dauguma Prancūzijos ūkininkų bando išgyventi. Mes visi norime gyventi, o ne išgyventi. Todėl mažiau apribojimų ir supaprastinimas būtų labai vertinamas“, – „Euronews“ sakė C. Patoir’as.
Kitas jaunas cukrinių runkelių augintojas Pierrickas teigė, kad įstatymo projektas skirtas gamybos lygio išlaikymui. Daugelis cukrinių runkelių ir lazdynų riešutų augintojų mano, kad pesticidas acetamipridas yra būtinas.
„Šiandien iš mūsų pamažu atimami visi gamybos metodai, leidžiantys pagaminti kuo daugiau. Be to, visada turime administracinių apribojimų, kurie didina mūsų darbo krūvį... Tačiau norint išlaikyti esamą gamybos lygį šiandien nėra jokios veikiančios alternatyvos“, – aiškino jis.
Kaip praneša portalas nieuweoogst.nl, Nyderlanduose keturios aplinkosaugos organizacijos pateikė oficialų prašymą Augalų apsaugos produktų ir biocidų autorizacijos tarybai (Ctgb) nedelsiant panaikinti visų pesticidų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos pendimetalino, autorizacijos liudijimus.
Tos organizacijos – tai Gamtos apsaugos stebėjimo fondas, Nyderlandų pesticidų veiksmų tinklas, „Meten=Weten“ asociacija ir Aplinkos mobilizacijos fondas. Organizacijos mano, kad pendimetalinas kelia rimtą pavojų žmonėms, gyvūnams ir aplinkai, įskaitant hormonų sistemos sutrikimus, reprodukcijos sutrikimus ir gamtinių teritorijų bei paviršinių vandenų taršą.
Keturios organizacijos teigia, kad Ctgb savo autorizacijos politikoje neatsižvelgia į esminę riziką aplinkai ir sveikatai. Pasak jų, Ctgb nepakankamai atsižvelgia į kombinuoto toksiškumo poveikį, plitimą per orą ir vandenį bei pendimetalino buvimą „Natura 2000“ teritorijose. NVO teigimu, tai prieštarauja atsargumo principui ir ES Vandens pagrindų bei Buveinių direktyvoms.
Aplinkosaugos grupės ragina imtis skubios priemonės, kuria būtų nedelsiant uždrausta naudoti šią medžiagą. Jos taip pat ragina politikos formuotojus ir įstatymų leidėjus iš esmės peržiūrėti pesticidų patvirtinimo politiką. Veikdamos kartu, jos nori parodyti, esą „nepriimtina, jog tokia medžiaga kaip pendimetalinas liktų rinkoje“. Ctgb kol kas nesureagavo į prašymą.
Pendimetalinas priklauso dinitroanilinų cheminei grupei, kuri slopina ląstelių dalijimąsi. Jautrios herbicidui piktžolės žūva dygstant arba, jei nupurškiamos jau sudygusios piktžolės, jų augimas sustoja. Paveiktos piktžolės sunyksta po kelių savaičių. Pendimetalinas veikia kai kurias vienaskiltes piktžoles (Poa annua, Apera spica-venti) ir daugelį dviskilčių piktžolių (Stellaria sp., Veronica sp., Viola sp., Papaver sp. ir kt.).
Praėjusią savaitę Nyderlandų pesticidų veiksmų tinklas (PAN-NL), Nyderlandų maisto stebėjimo organizacija „Foodwatch Netherlands“, Nyderlandų „Greenpeace Netherlands“, „Meten=Weten“, „Natuur & Milieu“ ir WECF paragino žemės ūkio ir užsienio prekybos ministrus nedelsiant uždrausti Nyderlandų įmonėms eksportuoti pesticidus, kurie yra uždrausti Europos Sąjungoje. Jie taip pat ragina nutraukti šių medžiagų naudojimą pagal MPS sertifikavimo sistemą ne ES šalyse.
Organizacijų teigimu, Nyderlandų vykdomas ES uždraustų medžiagų eksportas prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, tokiems kaip Bamako konvencija, Bazelio konvencija ir tarptautinės žmogaus teisės. Tai esą kelia didelę riziką visuomenės sveikatai ir ekosistemoms importuojančiose šalyse.
Kad tokios iniciatyvos mažina ES ūkininkų galimybes konkuruoti su trečiųjų šalių kolegomis, žinoma, aplinkosaugos NVO nerūpi.
Aplinkosaugininkų bei NVO nuolat kurstomą kovą su pesticidais „Alytaus naujienose“ apibūdino Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Patinskas, pats valdantis 150 ha augalininkystės ūkį: „Glifosatas yra dažniausiai naudojamas herbicidas žemdirbystės ūkiuose, tačiau jis naudojamas ir indams plauti, o į aplinką patenka iš buitinių nuotekų valymo įrenginių... Kaltas kažkodėl lieka kaime gyvenantis žmogus. Lyginant mūsų ūkininkavimą su lenkais, tai mes esame tikrai šventi žmonės, kaip sakoma, tik lašelį nuodų iš bačkos pilame į žemę. Jau nekalbu apie Belgiją, Vokietiją, kitas šalis, net lyginti nėra ko. Nežinau Lietuvoje ūkininko, kuris neskaičiuotų, kiek salietros ar pesticidų pila į žemę. Jie nėra turtuoliai, žino, kiek visa tai kainuoja. Seniai baigėsi „kolūkių laikai“, kai būdavo svarbu tam „tikrą kiekį“ išpilti į lauką“.
Parengė Ričardas Čekutis