Lietuvos „skaidruomenė“ seniai įdiegė į gyvenimą principinį dėsnį – jeigu apie mūsų politinį ir niekada neklystantį „intelektualinį elitą“ kažkas atsiliepia neigiamai, kuo nors apkaltina ar tiesiog pažeria ne itin malonios informacijos dozę, vadinasi, tai daro rusai arba tie, kuriuos jie nuperka. Jeigu kažką nuperka amerikiečiai ar Europos Sąjungos (ES) „partneriai“, vadinasi, tie žmonės yra „patriotai“ arba „aktyvūs pilietinės visuomenės nariai“. Galima nors kuolą ant galvos tašyti, bet ši niekur nerašyta taisyklė galioja kur kas griežčiau, nei Konstitucija su visais įstatymais kartu paėmus.
Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad nėra skirtumo, iš kokios rankos maitinasi „elitas“ – įpratinti parsiduoti, tokie veikėjai visada mielai ims iš bet ko. Ne be reikalo interneto platybėse sklando memas: „Jei sustabdysite JAV pinigus, mes būsime priversti imti Rusijos pinigus! Lietuvos šviesuomenės asociacija...“
Mūsų „skaidruomenei“ jautrius duomenis paviešino buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas ir dabartinis organizacijos „Foundation for Freedom Online“ (FFO) vykdomasis direktorius Mikas Benzas. Ši organizacija siekia ginti žodžio laisvę ir atvirą internetą. Savo veikloje FFO jis aktyviai kritikuoja vyriausybinę ir socialinių tinklų cenzūrą, akcentuodamas skaitmeninės laisvės svarbą. Žinoma, dabar turėtų „paaiškėti“, kad visa tai naudinga tik rusams, nors dar neseniai buvo atvirkščiai, tačiau mūsų valdžiasklaida vis dar nesureagavo – matyt, nuspręsta nekurstyti skandalo.
O jau per pirmą dieną M. Benzo įrašas susilaukė 14 mln. peržiūrų. Čia atskleidžiama, kad JAV vyriausybės humanitarinės pagalbos agentūra USAID penėjo pinigais Georgo Soroso NVO, o jis savo ruožtu tuos pinigus skirstė įvairiems protestams finansuoti, revoliuciniams mokymams, žiniasklaidai ir politikams pirkti.
M. Benzas išvardija pagrindinius USAID fondačiulpius: „Vietos politikai, vietos teisėjai, vietos prokurorai, vietos antikorupcinės NVO, vietos žiniasklaidos priemonės, vietos profesinės sąjungos, darbininkų grupės ir sąjungos.“
Be to, paviešintos pavardės ir ištisi sąrašai patvirtina, kad G. Sorosas nuolat papirkinėjo kultūros, teisėsaugos, Lietuvos valdžios ir kitus itin „pilietinės visuomenės“ atstovus.
„Taigi, jie privatizavo ekonomiką Lietuvoje taip pat, kaip G. Sorosas ir Harvardo fondas privatizavo Rusiją, – juokiasi M. Benzas. – Ir jam buvo pateikti kaltinimai, Lietuvos prezidentas buvo nušalintas nuo pareigų dėl kišimosi į naftos gamyklos pardavimą G. Soroso investuotojams.“
Kad neiškraipytume esmės, toliau pacituokime tiesioginį M. Benzo tekstą, konkrečiai tas vietas, kurios susijusios su Lietuva:
„Tai tik geras pavyzdys, parodantis, kaip stipriai G. Sorosas ir Valstybės departamentas yra susiję. Tai 2005 m. „Wikileaks“... Yra gilus ryšys tarp Johno McCaino ir G. Soroso, Romney, Liz Cheney sparno, Georgo Busho sparno. Tai Lietuva, Lietuvos elfai, Atviros visuomenės fondas... Tai kodėl G. Busho valstybės departamentas bando apginti Atviros visuomenės fondą nuo kritikos žiniasklaidoje iki pat Lietuvos?
Štai Lietuva, į šiaurės rytus nuo Lenkijos, į vakarus nuo Baltarusijos, prisišliejusi prie Baltijos jūros. Tai paskaitykime... (skaito „Wikileaks“ – red. past.). Štai ką tuomet kalbėjo Valstybės departamentas... Savaitę besitęsiantis straipsnių ciklas Lietuvoje antrame pagal svarbą dienraštyje. Jis užsipuolė keletą į Vakarus orientuotų NVO vadovų, kurių organizacijos gavo finansavimą iš G. Soroso Atviros visuomenės fondo. Tai jūsų raudonasis perspėjimas iš Valstybės departamento. Kodėl Valstybės departamentui rūpi, ar kritikuojamas koks nors Niujorko investuotojų filantropijos fondas?.. Tai tik serija straipsnių vietiniame laikraštyje, kuriuose kritikuojamas G. Sorosas. Bet Valstybės departamentas šoka jį ginti. Kaip manote, ar yra ryšys tarp to, ką daro G. Sorosas, ir to, ko Valstybės departamentas nori diplomatiškai pasiekti regione?.. Tai tik straipsniai. Laisvas žodis. Žmogau, maniau, kad vyriausybė neturėtų kištis į žmonių žodžio laisvę... Laikraštis prikiša NVO ir visai į Vakarus orientuotų politikų plejadai, tarp jų ir tuomečiam prezidentui, ketinimus veikti prieš Lietuvos nacionalinius interesus, nes jie paveikti užsienio finansavimo. Vadinasi, lietuviai tiesiog stengiasi, kad Lietuva vėl taptų didi. Ir jie sako: ei, mūsų prezidentą finansuoja G. Sorosas ir jo politinius bendražygius finansuoja G. Sorosas. Tai kodėl, kai pabaksnoji į G. Sorosą, JAV valstybės departamentas pypsi?“
Kad būtų lengviau suprasti, ką nori pasakyti M. Benzas, pridėkime to meto kontekstą ir pamėginkime atsakyti, kodėl JAV ambasadai Lietuvoje reikėjo remti įvairias organizacijas, kurios atvirai siekė sunaikinti vieną leidinių grupę, rėmusią prezidentą Rolandą Paksą ir kritikavusią G. Soroso veiklą.
Tinklaraštininkas ir apžvalgininkas Arvydas Daunys teigia, kad „Respublikos“ leidinių grupė tuo metu Lietuvos mastu buvo tikra žiniasklaidos imperija ir turėjo didelę įtaką.
„Šiandien ji faktiškai sunaikinta. Galima sakyti – planas įgyvendintas. Leidiniui prikabinta antisemito etiketė, jis prarado buvusias pozicijas, taip pat ir lengvatų žiniasklaidos leidiniams srityje , – konstatuoja A. Daunys. – Kodėl tuo susidomėjo JAV? Kaip rašoma paviešintuose laiškuose, jauna Lietuvos Respublika galėjo nukrypti „nenaudinga kryptimi“, nes leidinys kritikavo Vakarų remiamus politikus ir G. Soroso fondų remiamas „visuomenines“ organizacijas. Jam norėta kelti bylas už šmeižtą, tačiau iniciatoriai nebuvo tikri dėl pergalės teismuose, matyt, leidinys skelbė tiesą. Laikraštis turėjo didelę įtaką ir, kaip rašoma, „politikai jos bijojo“. „Wikileaks“ laiškuose nieko nerašoma apie kitus leidinius – su jais, matyt, JAV jokių problemų neturėjo. Šie leidiniai nieko nerašė apie G. Soroso fondų (jie laiškuose žymimi OSF) veiklą ir užkulisinius, kenkiančius Lietuvos nacionaliniams interesams, politikų darbelius. Tuo užsiėmė tik viena leidinių grupė, kėlusi nerimą JAV.
„Wikileaks“ paviešintuose dokumentuose pažymima, jog „Rusijos žvalgyba žinojo, kad G. Sorosas dirba CŽV“, tad, kiek supratau, buvo baiminamasi, jog jie gali nutekinti tą informaciją žiniasklaidai. Lietuvos žiniasklaida ir politikai retai kritikuoja G. Soroso veiklą Lietuvoje, rašoma laiške, o tai liudija, jog Lietuvoje žiniasklaidos nebeturime. Ten pažymima, jog net Latvijoje su šiuo reikalu visiškai kitaip.
Duomenys, kurie skelbiami „Wikileaks“, yra 20 metų senumo (2005 m.), bet galima beveik neabejoti, kad visa ši JAV veikla prieš laisvą Lietuvos žiniasklaidą buvo vykdoma ir visą likusį laiką, ypač, kai buvo pasodintas „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assangeas, prieš kurį buvo atmesti kaltinimai tik praėjusių metų rudenį, po daugybės metų persekiojimų ir įkalinimų. Tik jo dėka šiandien žinome, kaip viskas buvo“, – dėsto A. Daunys.
Į tokius paviešintus duomenis reagavo Darius Kuolys, socialiniame tinkle visiškai prognozuojamai parašęs paskvilį „Kaip Muskas Kremliaus šiukšlėmis dalinasi“. Būtų neteisinga jo nepacituoti:
„Vakar, prieš JAV prezidentui Donaldui Trumpui pranešant apie „Amerikos balso“ ir kitų radijo stočių uždarymą, šio patarėjas E. Muskas socialiniame tinkle „X“ pasidalino M. Benzo įrašu. Netrukus šiuo įrašu – kaip didžia sensacija – ėmė dalintis ir D. Trumpo gerbėjai Lietuvoje. Netrukus juo – kaip „pagaliau atskleista tiesa apie JAV sąmokslą“ – viešai pasidžiaugė Rolandas Paksas ir Vitas Tomkus.
Bičiulis Romas Sakadolskis, kadaise komentuodamas Lietuvos žurnalistų darbą, yra paskelbęs tekstą „Kaip rašyti šiukšlę“. Niekas geriau už Romą šiandien neaptartų pono M. Benzo įrašo. Bet Romo nebėra, o M. Benzo įrašas kabo E. Musko paskyroje...
Taigi, kokia sensacija su pasauliu vakar pasidalino E. Muskas? Ką savo įraše atskleidė buvęs prezidento D. Trumpo administracijos darbuotojas, tinklaraštininkas M. Benzas?
Vaizdo įraše M. Benzas mums rodo „Wikileaks“ svetainėje paskelbtus JAV ambasados Lietuvoje dar 2005-aisiais rašytus pranešimus ir juos emocingai perpasakoja. O rodomi ir šūksniais palydimi JAV ambasados pranešimai tiesiog stropiai atpasakoja tuo metu net kelis mėnesius „Respublikos“ skelbtas „žinias“ apie Lietuvą užvaldžiusį G. Sorosą. Tai jis, V. Tomkaus laikraščio teigimu, finansuodamas Pilietinės visuomenės institutą, Tarptautinio skaidrumo Lietuvos skyrių, Atviros Lietuvos fondą ir žinomus akademikus, nuvertęs prezidentą R. Paksą, turįs savo įtakoje prezidentą Valdą Adamkų ir dabar tvarkąs Lietuvos valstybę... Lietuvos politikai, kovodami prieš G. Sorosą ir „jo organizacijas“, pasitelkę net Valstybės saugumo departamentą (VSD)...
Taigi nei E. Muskas, nei M. Benzas, nei JAV ambasada mums nepasako nieko, ko nebūtume skaitę 2005 m. publikuotuose straipsniuose.“
Kaip matome, D. Kuolys niekaip nepaneigia „Wikileaks“ paskelbtos medžiagos ir M. Benzo komentarų, todėl, matyt, tai suvokdamas prideda ironizuodamas:
„O 2005-aisiais Lietuvą valdė premjero Algirdo Brazausko ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vyriausybė... Būtent ministras V. Uspaskichas, broliams socialdemokratams entuziastingai pritariant, tuomet kreipėsi į VSD, reikalaudamas ištirti „antivalstybinę“ Pilietinės visuomenės instituto ir Tarptautinio skaidrumo Lietuvos skyriaus veiklą. Mat su Ryčiu Juozapavičiumi tada pasiūlėme vyriausybei skirstant ES struktūrinių fondų paramą laikytis elementarių skaidrumo taisyklių... Kiek vėliau prie viskio taurės premjeras A. Brazauskas pasišaipys: „V. Uspaskichą, reikalaujantį iš verslininkų „nuomilžio“, aš suprantu – jis daug investavo į rinkimus, jam reikia dabar susigrąžinti.“
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.