Ar europarlamentarai ryšis pritarti lobistų stumiamiems GMO žymėjimo pakeitimams?

Pasiūlymo iniciatoriams atrodo, kad tai žingsnis į priekį

Diskutuojant apie genetiškai modifikuotus produktus (GMO) dažniausiai į akiratį patenka žemės ūkio kultūros, tokios kaip kukurūzai, soja, aliejiniai rapsai. Dauguma šių GMO augalų auginami Amerikoje. ES leidžiama auginti tik vieną genetiškai modifikuotų kukurūzų veislę, kuri nedideliais kiekiais auginama Ispanijoje ir Portugalijoje.

Dauguma ES šalių uždraudė auginti genetiškai modifikuotus augalus visose arba dalyje savo teritorijų. Tačiau ES nedraudžia GMO augalus naudoti maistui ir pašarams, tad į Bendriją importuojami dideli jų kiekiai. Tai susirūpinimą Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso atstovams kėlė jau prieš kelerius metus.

Pernai liepą EK pateiktame pasiūlyme dėl tam tikrais naujais genomikos metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų, kuriuo iš dalies siūloma keisti Reglamentą, rašoma, kad „nauji genomikos metodai (NGM) teikia naujų galimybių keisti organizmo genetinę medžiagą, todėl galima greitai kurti augalų veisles, pasižyminčias konkrečiomis savybėmis. (...) Šiais naujais metodais daugeliu atvejų gali būti atliekamos kryptingesnės ir tikslesnės genomo modifikacijos negu tradiciniais selekcijos ar nusistovėjusiais genomikos metodais.“

Tvirtinama, kad pasiūlymas suderinamas su strategija „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat Biologinės įvairovės ir Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis bei planuojama iniciatyva dėl tvarios maisto sistemos teisinio pagrindo. „Pavyzdžiui, išvedant kenkėjams atsparius augalus, NGM gauti augalai galėtų būti viena iš priemonių, padedančių siekti pesticidų naudojimo ir rizikos mažinimo tikslo, nustatyto strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, Biologinės įvairovės strategijoje ir Pasiūlyme dėl reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo“, – rašoma pasiūlyme.

Kryptingoji mutagenezė ir cisgenezė (įskaitant intragenezę) yra laikomos NGM. Šie metodai, teigiama, skiriasi nuo nusistovėjusių genomikos metodų, nes turi naujų funkcijų, pavyzdžiui, tokių kaip pageidaujamų genetinių modifikacijų tikslesnis ir greitesnis įdiegimas ir tik kryžmintinų rūšių genetinės medžiagos įterpimas.

Tačiau Anneleen Kenis, Londono Karališkojo koledžo aplinkos ir visuomenės dėstytoja, Flandrijos mokslo fondo podoktorantūros studijų tyrėja, knygos „Žaliosios ekonomikos mitas“ bendraautorė, ir Barbara Van Dyck, Briuselio Vrije universiteto politinės agroekologijos tyrėja, rimtai abejoja tokia EK inciatyva ir mano, jog ji paskatinta didžiųjų biotechnologijų įmonių lobizmo.

Ar biotechnologijų įmonės „gudrauja“?

Tikimybė, kad GMO šiuo metu atsidurs jūsų lėkštėje, yra labai maža dėl griežtų ES taisyklių. Tačiau Bendrija patiria biotechnologijų pramonės spaudimą leisti naudoti tam tikrus GMO be etiketės ar papildomo saugos bandymo. Belgų tyrėjos įsitikinusios, kad tai daroma melagingais pretekstais.

„Biotechnologijų bendrovėms pavyko įtikinti Europos Komisiją, kad mums reikia naujų genetiškai modifikuotų kultūrų, kad galėtume kovoti su klimato kaita. Jie teigia, kad klimato kaitos iššūkį sušvelnintų, jeigu padidintume pasėlių atsparumą sausroms arba pagerintume jų gebėjimą surinkti CO2“, – žurnalo Knack portale teigia A. Kenis ir B. Van Dyck.

Mokslininkės įsitikinusios, kad biotechnologijų įmonės pasinaudojo didėjančiu susirūpinimu dėl klimato kaitos, kad paveiktų EK.

2018 m. Europos Teismas nusprendė, kad augalai, sukurti naudojant naujus genetinius metodus, turi būti reguliuojami, kaip ir bet kuris kitas genetiškai modifikuotas organizmas.

Siekdamos atsiriboti nuo blogos genetinės modifikacijos reputacijos, įmonės pradėjo vartoti daugiau nekenksmingų, labiau į rinkodarą orientuotų terminų, tokių kaip „genų redagavimas“ ir „tikslus veisimas“. Manoma, kad taip bandoma atsikratyti produktų ženklinimo reikalavimo, mažinančio pardavimus, nes didžioji visuomenės dalis neigiama žiūri į GMO sąvoką.

Mokslininkės akcentuoja, kad tyrimai yra parodę, jog NGM gali pakeisti rūšies bruožus „taip, kaip naudojant tradicinį veisimą tai būtų neįmanoma arba bent jau labai mažai tikėtina“. Be to, jie gali sukelti nenumatytus augalų genetinės medžiagos pokyčius. Tačiau svarbiausia, jų nuomone, genetiškai modifikuoti augalai negali išspręsti visų klimato krizės problemų.

Sveikatos ir aplinkos problemos dažnai kyla dėl sudėtingų, sąveikaujančių ir iš esmės nematomų priežasčių. Todėl tyrėjos perspėja, kad jeigu atsekimas ir ženklinimas nebus privalomi, bus labai sunku susieti bet kokias neigiamas pasekmes su jų priežastimis.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.