Rusai užsimojo perimti pasaulinę grūdų rinkų kontrolę

Sparčiai augančių ekonomikų šalys nusprendė sukurti savo organizaciją, mėginant išvengti kaltinimų bandymu daryti politinę įtaką rinkoms. Tačiau panašu, kad prekybos rinkų kontrolė BRICS šalims ir yra svarbiausias uždavinys – ypač Rusijai, kuri ir yra pagrindinė organizacijos steigimo iniciatorė.

Potencialas

Vos pažvelgus tik į keturias šalis įkūrėjas (BRIC), t. y. Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją, matome užauginamus 344 mln. tonų kviečių, o tai sudaro daugiau nei 43 proc. viso pasaulio derliaus. Apskaičiuota, kad kukurūzų "tėvų įkūrėjų" potencialas yra 587 milijonai tonų, o tai sudaro daugiau nei 48 proc. pasaulinės produkcijos.

Kalbant apie sojas, iš esmės galėtume apsistoti ties Brazilija ir Kinija, bet pridėjus Indiją ir Rusiją jau turime 210 mln. tonų nuimtų sojų pupelių, o tai sudaro beveik pusę pasaulio sojų produkcijos.

Bet ne dėl paties derliaus ir noro pirmauti savo statistikoje buvo įkurta BRICS+ grupė. 2011 m. prisijungus Pietų Afrikai tapo aišku, kad Europa atsivers Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms.

Taigi, BRICS steigėjos Kinija ir Indija yra didžiausi pasaulyje kviečių augintojai, o naujasis narys Egiptas yra didžiausias pirkėjas pasaulyje. Kitos BRICS šalys, tokios kaip Brazilija ir Iranas, taip pat yra pagrindinės grūdų importuotojos.

Pagrindiniai rusiškų kviečių importuotojai yra BRICS narės Egiptas bei Iranas, Saudo Arabija, kurią rusai pakvietė prisijungti ir kuriai viršūnių susitikime atstovauja užsienio reikalų ministras, taip pat Alžyras, kuris svarstė galimybę tapti nariu, bet vėliau atsisakė pasiūlymo.

Rusija aktyviai tyrinėja kitas rinkas, pavyzdžiui, Lotynų Ameriką, įskaitant BRICS narę Braziliją, kaip dalį savo strategijos iki 2030 m. 50 proc. padidinti žemės ūkio produktų eksportą ir tapti pasauline žemės ūkio supervalstybe.

Grūdų birža

Rusija siūlo BRICS šalims įsteigti grūdų biržą, kuri leistų Maskvai labiau kontroliuoti tarptautines žemės ūkio eksporto kainas.

Nusivylusi žemomis pasaulinėmis kviečių kainomis Rusija, didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja, per tarptautinius tarpininkus bandė apriboti eksportą žemomis kainomis.

Spalio 11 d. Maskva rekomendavo eksportuotojams tarptautiniuose konkursuose neparduoti kviečių, kurių kaina mažesnė nei 250 JAV dolerių.

„Siekdama užtikrinti efektyvią, nepertraukiamą ir skaidrią tarpvalstybinę prekybą prekėmis, BRICS pirmininkaujanti Rusija siūlo BRICS grūdų biržoje įsteigti prekybos grūdais platformą“, – sakoma Rusijos centrinio banko ir finansų ministerijos parengtame dokumente, išplatintame prieš pat BRICS viršūnių susitikimą Kazanėje.

Rusijos pasiūlyme taip pat rekomenduojama sukurti BRICS kainodaros agentūrą, kuriai pavesta teikti kainodaros metodikas ir rinkos analizę, kad būtų pasiūlyta alternatyva dabartinei tarptautinei kainodarai per seniai nusistovėjusias Vakarų biržas.

Be to, pasiūlyme numatoma ateityje BRICS prekybos grūdais mechanizmus išplėsti į naftą, gamtines dujas ir auksą. „Ši priemonė užtikrins nepriklausomą kainodarą ir sustiprins BRICS šalių ekonomikų suverenitetą“, – teigiama dokumente.

Biržos reikšmė

Maisto saugumas, ypač kviečių auginimo ir vartojimo kontekste, daugeliui šalių yra labai svarbus klausimas. Kviečiai yra pagrindinis nemažos pasaulio gyventojų dalies mitybos šaltinis, naudojamas duonai, makaronams ir daugeliui kitų maisto produktų gaminti.

800 milijonų žmonių pasaulyje neturi pakankamai maisto, o bet koks jo gamybos sutrikimas gali sukelti maisto trūkumą ir kainų kilimą. Be to, kviečių gamyba vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje, nes ji sukuria darbo vietas milijonams žmonių – nuo ​​ūkininkų iki perdirbimo įmonių ir logistikos įmonių darbuotojų. Sumažėjęs kviečių derlius – o globalinis atšilimas čia daro vis didesnį poveikį – gali neigiamai paveikti ištisų regionų ekonomiką. Atsižvelgiant į tai, BRICS grūdų biržos įkūrimas įgauna ypatingą reikšmę.

Kainų kontrolė

Naftos turtingos besivystančios šalys, įskaitant BRICS nares Rusiją ir Iraną, per OPEC+ (Naftą eksportuojančių šalių ir sąjungininkų organizacija) susitarimą pasiekė reikšmingą pasaulinių naftos kainų kontrolę.

„Kadangi yra ir kitų biržų, kurios yra įsitvirtinusios ir likvidžios, gali būti sunku kontroliuoti OPEC+ stiliaus kainas per tokią biržą“, – sakė Jaroslavas Lissovolikas, BRICS+ Analytics grupės steigėjas

Tačiau kai kurie ekspertai skeptiškai vertina BRICS šalių galimybes daryti įtaką kitų prekių kainoms. „Kadangi yra ir kitų biržų, kurios yra įsitvirtinusios ir likvidžios, gali būti sunku kontroliuoti OPEC+ stiliaus kainas per tokią biržą“, – sakė Jaroslavas Lissovolikas, BRICS+ Analytics grupės steigėjas. – „Kalbant apie tarptautinę prekybą, BRICS galėtų imtis iniciatyvos, pradėdama naują Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pasaulinės prekybos raundą (kas nevyko dešimtmečius). Tarptautinės pinigų sistemos srityje ji galėtų pristatyti savo veiksmingesnės ir stabilesnės konstrukcijos viziją, deramai susiejančią regioninio finansavimo susitarimų ir regioninės plėtros bankų išteklius bei pajėgumus su pasaulinėmis finansų institucijomis, tokiomis kaip TVF ir Pasaulio bankas... BRICS Plus platforma turi potencialą suteikti visoms Pietų pasaulio šalims galimybę įnešti apčiuopiamą indėlį, gerinant pasaulio ekonomikos konstrukciją".

Organizacijos tikslai

Nors BRICS šalys nesudaro karinio aljanso ar oficialios prekybos asociacijos, pasauliui paskelbti organizacijos tikslai buvo sukurti naują valiutų sistemą „be dolerio“, besivystančių šalių vaidmens pasaulinėse pinigų institucijose didinimas ir Jungtinių Tautų reforma.

Taip pat sunku nepastebėti, kad dar vienas akivaizdus BRICS tikslas yra apriboti bei gerokai apsunkinti kitų konkuruojančių šalių prieigą prie žaliavų.

2024 m. sausio 1 d. Egiptas, Etiopija, Iranas ir Jungtiniai Arabų Emyratai prisijungė prie BRICS, o Argentina ir Saudo Arabija, kurios nėra tikrosios BRICS+ narės, taip pat svarsto galimybę dalyvauti organizacijoje.

Maskva nori šią organizaciją, kuriai dabar priklauso Egiptas, Etiopija, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, panaudoti kaip atsvarą Vakarams pasaulinėje politikoje ir prekyboje.

Parengė Ričardas Čekutis