Ar turėsim lietuviško cukraus?

Rinka diktuoja savo

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) prezidento Kastyčio Patiejūno teigimu, sezono pradžia nėra labai linksma. Marijampolės krašte cukriniai runkeliai pradėti sėti balandžio pradžioje, tačiau šalnos dar gali nušaldyti pradėjusių dygti runkelių pirmuosius lapelius.

„Šalyje yra apie 300 augintojų – apie 200 cukrinius runkelius augina AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabrikui ir kiek daugiau nei 100 – UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ Marijampolėje, tačiau šie skaičiai gali būti ir kiek mažesni, nes yra ūkininkų, auginančių abiem fabrikams.

Marijampolėje esančio cukraus fabriko perdirbimo pajėgumas – apie 2,7 tūkst. t per parą, Kėdainiuose esančio fabriko – daugiau kaip 7 tūkst. t. Kėdainių fabrikui auginamų runkelių plotai, užimantys 12,5 tūkst. ha (iš jų apie 1 tūkst. ha auginami ekologiniai runkeliai), šiemet išliko maždaug tokie patys, o Marijampolės krašte plotai mažėja apie 300 ha ir lieka apie 4 tūkst. ha“, – „Ūkininko patarėjui“ konstatavo K. Patiejūnas.

Anot jo, runkelių augintojai būtų norėję auginti daugiau, bet rinkoje juntamas cukraus kainų, kurios pastaruoju metu krenta tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek ir šiek tiek visame pasaulyje, neapibrėžtumas. ES pagrindinė kainų kritimo priežastis, K. Patiejūno nuomone, yra į rinką patenkantis ukrainietiškas cukrus, nes ukrainiečiai, matydami atsivėrusias verslo galimybes, paskutinius dvejus metus žymiai padidino cukrinių runkelių plotus. Tikimasi, kad situacija pagerės, ES institucijoms priėmus reikiamus teisės aktus, kuriais bus reguliuojamas į ES įvežamos ukrainietiškos produkcijos kiekis.

K. Patiejūno teigimu, Lietuva užsiaugina tiek cukrinių runkelių, kad iš jų pagaminto cukraus užtenka mums, Latvijai ir, ko gero, Estijai, tačiau dėl šių valstybių rinkų vyksta konkurencija, į jas nemenkais kiekiais įvežama lenkiško cukraus. „Lenkai, bijodami ukrainietiško cukraus antplūdžio, savąjį parduoda dempinguodami kainas. Sudėtingą konkurencinę kovą rinkoje patvirtina ir krintančios cukraus kainos parduotuvėse“, – aiškino K. Patiejūnas.

Cukriniai runkeliai Lietuvoje auginami įvairiuose regionuose, o šiemet išsiplėtė net į Latviją. K. Patiejūno pastebėjimu, auginti skirtingose vietovėse naudinga ne tik augintojams, bet ir perdirbėjams – cukraus fabrikams, nes kuo platesnė runkelių auginimo sklaida, tuo ji yra palankesnė rizikų valdymui.

Trūksta technikos ir AAP

„Didžiausi sunkumai cukrinių runkelių augintojams ateina iš ES institucijų – reguliuotojų, kurie nuolat uždraudžia vis kitas augalų apsaugos priemonių (AAP) veikliąsias medžiagas. Prieš keletą metų buvo uždrausta cukrinių runkelių auginime naudoti AAP, kurių sudėtyje yra herbicidinė veiklioji medžiaga fenmedifamas, šiais metais baigiasi svarbaus herbicido „Caribou“ naudojimas. Buvo gerų fungicidų, skirtų kovoti su rudmarge ir baltuoliais, bet liko tik priemonės, kurių poveikį galima palyginti su švęstu vandenėliu. Beveik nebeliko stiprių beicų, nėra didesnio pasirinkimo insekticidų nuo amarų. Fenmedifamą paskelbė preparatu, veikiančiu endokrininę sistemą, tačiau atlikus naujus tyrimus, paaiškėjo, kad taip neveikia“, – pasakojo K. Patiejūnas.

LCRAA prezidento nuomone, ES vykdant savo programas ir be atodairos draudžiant AAP veikliąsias medžiagas, runkelių auginimas iš pietinių kraštų po truputį slenka į šiaurę. „Kaip regionui, tai mums naudinga, bet anksčiau ar vėliau ligos su visomis problemomis pasieks ir šiauresnius regionus. Kai neturime daug veikliųjų medžiagų, negalėsime su jomis kovoti. Be to, vienas iš gerosios ūkininkavimo praktikos reikalavimų – atsparumo ligoms, kenkėjams ar piktžolėms, kai reikia rotuoti veikliąsias medžiagas, kontrolė – praktiškai tampa neįgyvendinamas“, – akcentavo K. Patiejūnas.

Runkelių auginimas gana imlus investicijoms. Norint turėti nuosavą kasimo kombainą, reikia milžiniškų lėšų, nes jis kainuoja apie 0,5 mln. Eur. „Žinoma, galima šią paslaugą pirkti, tačiau tai buvo viena iš pernykščių metų bėdų – nebuvo suspėta nukasti visų runkelių. Pirkdamas paslaugą nesi tikras, kad kombainas atvažiuos, kokybiškai viską atliks, kad viduryje kasimo nedings“, – kalbėjo K. Patiejūnas ir pridūrė, kad ES trūksta runkelių kasimo technikos, net ir naudotą rasti sunku.

Yra ir džiugių dalykų

„Džiugina tai, kad po kelerių metų buvusių žemų supirkimo kainų cukriniai runkeliai neišnyko. 2022-aisiais Lietuvoje buvo sėjama vos 12 tūkst. ha runkelių. Tačiau šoktelėjus cukraus ir runkelių supirkimo kainoms, viskas atsistatė, išaugo augintojų skaičius, bet fabrikai naujus augintojus priėmė ne pagal jų norus, o atsižvelgdami į perdirbimo galimybes“, – pastebėjo K. Patiejūnas.

Yra ir daugiau gerų pokyčių – su ūkininkais po produkcijos pridavimo fabrikai atsiskaito per porą mėnesių, kompensuoja transportavimo išlaidas. Kėdainių fabrikas stengiasi centralizuoti runkelių kasimo paslaugą.

ŪP pašnekovas pasakojo, kad praėjęs sezonas, nors ir leido užauginti rekordinį, Lietuvoje neregėtą derlių – 70 t, o kai kur net 80 t iš 1 ha (tiesa, kiek mažesnio cukringumo, kaip ir kituose kraštuose), vis tik buvo labai sudėtingas, užsitęsęs, nemažai runkelių liko laukuose, Kėdainių fabrikas net kompensacijas augintojams, kurie buvo priversti išaugintus runkelius sunaikinti, išmokėjo.

Mažina vietinio cukraus poreikį

„Fabrikas su visais cukrinių runkelių augintojais yra pasirašęs sutartis. Kokią sutartį rinktis, esančią elektroninėje sistemoje ar fizinę, buvo augintojo pasirinkimas. Paskutiniais metais augintojų skaičius beveik nekinta, o plotų apimtis šiek tiek svyruoja, bet ryškesnių pokyčių nėra, išlieka ūkių stambėjimo tendencija“, – su situacija supažindino fabriko „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Anot jo, Lietuvoje būtų galima pagaminti ir parduoti daugiau cukraus, bet mūsų šalies rinka yra liberali ir nėra niekuo apsaugota nuo kitų ES valstybių, eksportuojančių cukrų bei jo turinčius produktus į Lietuvą, be to, įvežama nemažai cukraus iš Ukrainos, tad vietinio cukraus poreikis sumažėja.

„Laikas, kai augintojai nenorėjo auginti daugiau cukrinių runkelių, jau praeityje, šiuo metu susidomėjimas runkelių auginimu yra didžiulis, bet fabrikas negali nieko pasiūlyti, nes jau pasirašytos sutartys dėl reikiamo kiekio, atitinkančio gamybos pajėgumus ir rinkos poreikius. Daug ką diktuoja supirkimo kainos. Jei krenta kitų kultūrų supirkimo kainos, o runkelių – kyla, augintojų ir auginamų plotų daugėja. Tačiau yra pagrindinė augintojų grupė, kuri nesivaiko kainų ir nebėga, kai kainos yra žemos. Ilguoju periodu jie gauna stabilų konkurencingą pelną. Nors tai negarantuoja, kad kiekvienais metais cukriniai runkeliai galės generuoti daugiau pelno, nei kitos kultūros, bet ilguoju laikotarpiu cukriniai runkeliai visada turi pranašumą“, – tvirtino S. Mozeris.

Dar derėsis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.