Arbūzai rudenį: kaip išlaikyti kuo ilgiau?

Kauno rajono gyventojų Linos ir Gintauto Narvydų gausi šeima arbūzų derliumi mėgaujasi ne tik vasarą. Ilgesnės vegetacijos arbūzai, sandėliuojami tinkamai, gali išsilaikyti iki vėlyvo rudens. Tai proga pakalbėti ir apie požymius, pagal kuriuos dar prieš skindami arbūzą galime įsitikinti, ar jis tikrai sunokęs.

Sandėliavimo patirtis

„Jeigu norime arbūzus išlaikyti kuo ilgiau, turime pasirinkti ilgesniam sandėliavimui tinkamas arbūzų veisles ir hibridus“, – pataria L. Narvydienė.

Trumpos vegetacijos arbūzai – tie, kurie pradeda nokti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje, visiškai netinka ilgiau laikyti. Anot Linos, tokius arbūzus, kaip ir vasarinius obuolius, reikia suvalgyti kuo greičiau. Trumpos vegetacijos arbūzų nereikėtų laikyti ilgiau nei savaitę po nuskynimo, nes jie gali tiesiog surūgti.

Sandėliuoti tinka vidutinio vėlyvumo arba vėlyvus arbūzus, kurie pradeda nokti rugpjūčio pabaigoje. Tam skirtus arbūzus turėtume nuskinti iki vėstant orams, jokiu būdu nereikėtų laukti pirmųjų šalnų. Jei rugsėjis šiltas, saulėtas, nelietingas, paskutinius vaisius galima skinti maždaug iki šio mėnesio vidurio.

Nuskintus arbūzus reikėtų laikyti sausai. Drėgna patalpa netinka. Arbūzus galima sandėliuoti sausoje verandoje, kambaryje arba sausame rūsyje. Jei vaisiai bus laikomi kambario temperatūroje, jie noks greičiau ir laikysis trumpiau nei laikomi vėsioje patalpoje.

L. Narvydienės pastebėjimu, tinkamai sandėliuojant namuose arbūzus galima išlaikyti iki spalio vidurio, vėsiame rūsyje – iki lapkričio vidurio.

Labiausiai ilgam sandėliavimui tinka rinktis vėlyvas, vadinamąsias žiemines arbūzų veisles, pavyzdžiui, ‘Cholodok’, ‘Snežok’ ir pan.

Šiemet Narvydų šeimos arbūzų lysvėje augo vienas ‘Snežok’ veislės daigas, kuris užaugino ir sunokino du nedidelius vaisius. Juos sandėliavo sausame vėsiame rūsyje iki spalio pabaigos – ir eksperimentas pavyko.

Ar vaisius sunokęs?

Suprantama – nebūtų prasmės kalbėti apie ilgą arbūzų išlaikymą, jeigu jie būtų nepakankamai sunokę. Ir viliojančiai didelis arbūzas lysvėje kartais gali atrodyti apgaulingai, nes arbūzo dydis visiškai negarantuoja, ar jis tinkamas skinti.

Prinokusio arbūzo požymių yra labai daug, tačiau ir jų paisant kiekvieną kartą skinti arbūzą, anot Linos, mažytė loterija – pavyks ar ne. Gali būti, kad 2–3 požymiai rodo, jog vaisius jau sunokęs, o perpjovus paaiškėja, kad jis dar pusiau žalias. Būna ir priešingai: požymiai dar nerodo visiško sunokimo, o arbūzas jau puikiai prisirpęs.

Prieš skindama arbūzą iš savo daržo, L. Narvydienė įvertina bent 2–4 sunokusio arbūzo požymius ir tik tada apsisprendžia – skinti vaisių ar ne. Tai pataria daryti ir kitiems. Kuo daugiau skirtingų požymių įvertinsime, tuo didesnė tikimybė, kad pasirinksime teisingai.

5 prinokusio  arbūzo požymiai

Ar prinokęs arbūzas, L. Narvydienė tikrinasi pagal toliau išvardytus požymius.

• Pirmasis ir bene pats patikimiausias sunokusio arbūzo požymis yra sudžiūvęs ūselis ir parudavęs mažytis lašo formos lapelis, vadinamas ausele, lopetėle, šaukšteliu. Tiek ūselio, tiek auselės reikia ieškoti toje vietoje, kur arbūzo kotelis jungiasi su virkščia.

Pastaba: ūselį ir auselę turi dauguma arbūzų veislių, hibridų, bet yra ir tokių, kurie neturi. Tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į kitus požymius.

• Kitas taip pat patikimas būdas – įvertinti arbūzo skleidžiamą garsą, sprigtuojant į jo žievę. Šis metodas puikiai tiks tiems, kam meška ant ausies neužlipo. Žalias, vis dar nokstantis arbūzas skleidžia skardų, aukštesnį garsą, o visiškai sunokusio arbūzo garsas duslus.
• Atsargiai pakėlus arba pavertus arbūzą ant šono, vaisiaus apačioje galima pamatyti žievės dėmę, kuri yra kitokios spalvos nei likusi žievė. Jei ši dėmė yra žalia arba balta, arbūzas dar neprinokęs. Sunokusio vaisiaus dėmė būna nuo šviesiai geltonos iki geltonai oranžinės.

Dėmės spalva, jos ryškumas priklauso ir nuo arbūzo veislės. Sunokusių geltonžievių, baltažievių ir dryžuotų arbūzų dėmė dažniausiai būna šviesiai geltona. Ypač ryški ir tamsiai geltona dėmė puošia vienspalvius, tamsiai žalius arbūzus (pavyzdžiui, ‘Kiemintai’, ‘Red Star F1’, ‘Sugar Baby’ ir pan.)

• Jei tiksliai žinoma diena, kada vaisius užsimezgė, galima tą dieną pasižymėti ir arbūzą skinti po 40–50 dienų. Šis metodas turi savų niuansų. Jei dauguma tų 40–50 dienų buvo saulėtos ir pakankamai šiltos, arbūzas spės sunokti per šį laiką. Jei orai buvo vėsesni – arbūzas noks ilgiau.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad trumpos vegetacijos arbūzas, esant puikiam orui, sunoks per 40 dienų, o ilgesnės vegetacijos vaisius gali sunokti po 50–55 dienų arba dar vėliau.

• Dar vienas būdas – skaičiuoti dienas nuo to momento, kai arbūzas nustojo augti. Jei pastebėjote, kad arbūzas nustojo augti, galite tą dieną pasižymėti ir vaisių skinti po 30–45 dienų. „Pagauti“ tą momentą, kai arbūzas visiškai nustojo augti, gana sunku, nes tik užsimezgęs arbūzas auga labai greitai, o kuo arbūzas didesnis, tuo augimas lėtesnis. Vis dėlto turintiems gerą akį ir puikią vaizdinę atmintį galbūt pavyks užfiksuoti tą momentą. Žinoma, tam irgi įtakos turi orai, arbūzo vegetacijos laikas.

Parengė Jolanta Tamašauskienė

Linos Narvydienės nuotraukos

2020-11-10