Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Dambrauskas pasakoja, kad melioruotoje žemėje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos, deja, melioracijos sistemų nusidėvėjimas kai kuriose vietovėse siekia daugiau kaip 70 proc. „Klimato kaita taip pat kelia naujus iššūkius. Lietuvoje didžioji dalis (83,3 proc.) žemių nusausinta uždaru drenažu, tačiau pastaruoju metu nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandenį nepakanka, nes vis dažniau ūkininkai susiduria su sausromis. Būtų prasminga drenažo sistemose esantį vandenį panaudoti ir drėkinimui“, – sako pašnekovas.
Anot ŽŪM atstovo, tradicinės sausinimo sistemos kartu su pertekliniu vandeniu iš dirvožemio išplauna ir įvairias chemines medžiagas: azotą, fosforą, kalį ir kt. Užuot tapusios trąša augalams, šios medžiagos patenka į atvirus vandenis ir blogina jų kokybę, todėl melioracijos sistemų atnaujinimas yra aktualus ir aplinkosauginiu aspektu. „Aplinkosauginių priemonių melioracijoje naudojimas skatinamas įgyvendinant strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Jau nuo 2020 m. pirmenybė teikiama toms paraiškoms, kuriose numatyta diegti aplinkosaugos priemones, o ne tik atlikti tradicinių melioracijos sistemų rekonstrukciją, – pažymi R. Dambrauskas. – Inovatyvios melioracijos sistemos su reguliuojamuoju drenažu taupo dirvožemio vandens atsargas ir mažina biogeninių medžiagų išplovą bei patekimą į paviršinius vandens telkinius, taip pat didina žemės ūkio kultūrų derlingumą.“
Nuo kovo 3 d. iki balandžio 30 d. galima kreiptis paramos turimų melioracijos sistemų rekonstrukcijai. Reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas paraiškų finansavimui skirta 4,0 mln. Eur, o esamų melioracijos sistemų rekonstravimui finansuoti – 7,2 mln. Eur. Kokią paramą gaus ūkininkas priklauso nuo projekto ir jo apimties bei veiklos pobūdžio.
Jei patvirtinama parama pagal veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“, pareiškėjai gali pretenduoti į paramą, kuri yra iki 40 000 Eur vienam projektui. Verta žinoti, kad šiomis lėšomis galima finansuoti net iki 80 proc. projekto išlaidų.
Gavus paramą kitai veiklai – „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“, pareiškėjas gali tikėtis dar didesnių investicijų. Šios veiklos projektams didžiausia paramos suma – iki 300 000 Eur. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama iki 65 proc. projekto išlaidų.
ŽŪM informuoja, kad paramos pagal strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį, bei savivaldybių administracijos. Reikia atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai paramos kreipiasi ne savivaldybės administracija, paraiškos turi būti teikiamos su partneriu – savivaldybės administracija, sudarant jungtinės veiklos sutartis.
Norint gauti paramą, reikia atitikti šiuo kriterijus:
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪM informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt. Šiais metais paraiškos renkamos nuo kovo 3 d. iki balandžio 30 d., tačiau pagal priemonės veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ projektai bus tęstiniai ir paraiškas galima teikti iki gruodžio 31 d.
Nr. 313/7