Atsidurti ligoninėje nelinkėtų net didžiausiam priešui

Lietuvoje beveik nebeliko ligoninių, kuriose būtų gydomi žmonės, neužsikrėtę koronavirusu. Nors niekas nepanaikino nei širdies ir kraujagyslių ligų, nei diabeto, astmos ar greitai progresuojančių onkologinių ligų, net ir patekęs į ligoninę, negali džiaugtis, jog sulauksi pagalbos. Nekovidinėse ligoninėse nuolat įsiplieskia viruso židinių, iš kurių ištrūkusiesiems tiesiai į akis žvelgia mirtis.

Pavojingiausia vieta

Visoje Vidurio Lietuvoje yra tik dvi ligoninės, kuriose gydomi neužsikrėtę koronavirusu žmonės. Daugumoje gydymo įstaigų, kurios dar pernai sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai atrodė tuščios ir nereikalingos, nes gydytojai į jas atvažiuodavo tik pamiegoti, dabar tvyro įtampa, o padėtis lyginama su karo padėtimi. Ten medikai kovoja su giltinės dalgiu mojuojančiu virusu.

Prie šių ligoninių neinfekuotieji neprileidžiami nė iš tolo, tad, susirgus bet kuria kita liga, tenka pasikliauti likimu. Tada nesvarbu, kur gyveni – Kelmėje ar Jurbarke, Marijampolėje ar Vilkaviškio rajone, skausmams prispyrus, greitosios medicinos pagalbos automobiliu gali būti nuvežtas, pavyzdžiui, į Šakių arba Raseinių ligoninę.

Abi jos, kaip dabar sakoma, nekovidinės, tai teikia vilties, jog pavyks apsisaugoti nuo blogiausio. Deja, gyvenimo patirtis daugelį kaimo žmonių jau privertė suprasti, jog kaip tik ligoninė dabar ir yra pati pavojingiausia vieta – atsidurti joje negali linkėti net didžiausiam priešui.

Devintą dešimtį įpusėjęs Jurbarko r. Veliuonos seniūnijos gyventojas Antanas B. Raseinių ligoninėje dešimt lapkričio mėnesio dienų buvo gydomas nuo pneumonijos ir širdies veiklos nepakankamumo. Skundėsi tik vieninteliu dalyku – dažnai buvo kilnojamas iš vienos palatos į kitą, nesuprato, kuri gydytoja jį gydo, nes jos kone kasdien keitėsi. Bet argi toks senolio niurzgėjimas pateisinamas šiandieninio karo su pavojingu virusu fone?

Be to, žmogus džiaugėsi, kad pasveiko, artėjant advento pradžiai su džiaugsmu važiavo namo, vos grįžęs skambino šeimos gydytojai susitarti dėl skiepų nuo gripo.

Bet jau kitą dieną jam pakilo temperatūra ir šeimos gydytoja įtarė koronaviruso sukeltą infekciją. Abiejų pusių plaučių uždegimu sergantis 85 metų žmogus dvi su puse valandos savo automobilyje prie ambulatorijos laukė iš Jurbarko atvykstančios greitosios medicinos pagalbos brigados. Šeimos klinikoje vietos jam neatsirado, nes visi lyg maro bijo infekuotų koronavirusu.

Nesulaukė Antanas B. ir greitosios medicinos pagalbos automobilio. Atskubėjęs sūnus su anūku nuvežė senelį į ligoninę – kai artimiausiam žmogui mirtis žvelgia į akis, apie savo saugumą niekas nebegalvoja.

Veliuoniškio gyvybė užgeso ankstyvą šeštadienio rytą. Žmogus senas, ligų daug, o COVID-19 – tik viena iš mirtį lėmusių aplinkybių. Tokių kaip jis netrukus niekas jau net neskaičiuos.

Apie užkratą neįspėjo

Nei šeimos nariams, nei medikams nekilo abejonių, kur iš namų neišeinantis žmogus galėjo užsikrėsti gyvybes skinančiu virusu. Kai jis buvo gydomas Raseinių ligoninėje, koronavirusas ten jau buvo diagnozuotas 20 darbuotojų: 2 gydytojams, 12 slaugytojų ir 6 slaugytojų padėjėjoms.

Ligos protrūkis Raseinių ligoninėje prasidėjo lapkričio 20 d. Antanas B. į ligoninę buvo paguldytas lapkričio 18 d. Kad galėjo užsikrėsti koronavirusu, nei jam, nei artimiesiems, bendravusiems su ligoninės personalu ir atvykusiems parsivežti sunkiai vaikštančio senolio, medikai nepasakė. Gal taip siekiama, kad visi greičiau persirgtų?

Šią savaitę koronavirusu jau užsikrėtė 40 Raseinių ligoninės darbuotojų, didžiulis protrūkis Slaugos skyriuje, kur koronavirusas diagnozuotas 25 iš 27 gydytų pacientų. Du jau numirė, o iš viso per lapkričio mėnesį Raseinių ligoninės medikai anapilin išlydėjo net 19 savo pacientų.

Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Odeta Borkertienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog apsisaugoti nuo koronaviruso neįmanoma.

„Darbuotojai serga visur, visose ligoninėse. Paguldome pacientus kaip nesergančius COVID-19, padarome kelis testus, sulaukę neigiamo atsakymo keliame į skyrių, o liga išlenda vėliau, praėjus kiek laiko. Mūsų personalo apsauga nėra aukščiausio lygio, o testai prislopina darbuotojų budrumą. Stengiamės, kad visi dirbtų po vieną, bet susitikę pasišneka – patys nesupranta, kada ir nuo ko užsikrėtė. Nežinome, kaip to išvengti“, – apgailestavo O. Borkertienė.

Gali prireikti atrankos

Raseinių ligoninė ir šiandien yra nekovidinė – nors įstaigoje baisus viruso židinys, priimami gydyti žmonės, kurie neužsikrėtę virusu. Likimo ironija: vien tik COVID-19 komplikacijas gydančioje Jurbarko ligoninėje šiuo metu koronavirusu serga tik aštuoni darbuotojai.

Ir Raseinių, ir Jurbarko ligoninėse šiuo metu gydoma po 50 pacientų ir abiejose lapkričio mėnesį numirė po 19 žmonių. Tai kuo skiriasi kovidinė ligoninė nuo saugios, neužsikrėtusiems pacientams skirtos gydymo įstaigos?

Kovidine Jurbarko ligoninė tapo spalio 26 d. Kauno klinikų ligoninės vadovo sprendimu. Iki tol joje buvo teikiamos visos sveikatos priežiūros paslaugos: gydomi vaikai, operuojama, veikė Traumatologijos, Neurologijos ir psichosomatinių ligų, Reabilitacijos, Reanimacijos, Vidaus ligų skyriai. Dabar visos paslaugos arba nutrauktos, arba apribotos, o visuose keturiuose ligoninės aukštuose gydomi tik užsikrėtę koronavirusu žmonės.

Sunkių komplikacijų patiriantiems, dažniausiai dūstantiems pacientams ligoninė yra įrengusi 40 deguonies taškų, o Reanimacijos skyriuje vienu metu dirbtinė plaučių ventiliacija gali būti taikoma keturiems pacientams.

Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė tikina, jog deguonies kol kas netrūksta ir atrinkti, kurį pacientą gydyti, o kurį palikti Dievo valiai, dar nereikia. Bet tik kol kas. „Jei stacionarizuosime daugiau pacientų, jiems visiems reikės deguonies terapijos. Negalime viršyti deguonies tiekimo įrangos galimybių“, – pripažino R. Lukšienė.

Tai reiškia tik viena – tie, kurie deguonies negaus, bus pasmerkti uždusti. Nors R. Lukšienė tvirtina, jog deguonies netrūksta, abejotina, ar 50 plaučių uždegimu sergančių ir dūstančių žmonių gali pakakti 40 deguonies taškų. Tai reiškia tik viena: medikai sukasi, kaip išmano.

Pripažįsta: ligoninių bijoma

Jei visose ligoninėse siautėja koronavirusas, ką daryti tiems, kurie susirgo kitomis ligomis: kaip jiems, nerizikuojant užsikrėsti virusu, gauti tokių pat gyvybiškai svarbių sveikatos priežiūros paslaugų? Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja įsitikinusi, jog problemos kaip ir nėra. Ji sutinka, jog pacientams nepatogu, nėra galimybės pasirinkti, kur gydytis, tačiau be pagalbos jie nelieka – esą ji šiuo sunkiu metu teikiama tolimesnėse aplinkinių rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

„Pacientų srautų judėjimo procesai valdomi organizuojančių įstaigų lygmeniu, stengiamasi viską suderinti, paskirstyti. Iki šiol vyksta gana sklandus bendradarbiavimas su gydymo įstaigomis, nuolatinis pacientų perkėlimo ir stacionarizavimo procesas. Tikimės, kad situacija ne blogės, o pradės gerėti, visi pacientai reikalingą medicininę pagalba gaus laiku, o įstaigos sugrįš prie savo įprastų teikiamų paslaugų“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino R. Lukšienė.

Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja pirštu rodo į tas pačias Raseinių ir Šakių ligonines.

Bet Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams O. Borkertienė galvoja šiek tiek kitaip ir pripažįsta, jog padėtis sveikatos priežiūros sistemoje nėra visiškai normali. Esą, kuo toliau, tuo sunkiau kaimiškųjų rajonų gyventojams patekti pas šeimos gydytoją, dažniausiai dirbantį nuotoliniu būdu. Gal konsultacija ir gerai, o kaip atlikti tyrimus, kardiogramą? „Srautai paskirstomi, bet žmonėms nepatogu, nežino, kur susirgę gali atsidurti, ar sulauks namiškių pagalbos. Žmonės ir dėl viruso bijo eiti pas medikus, bijo gultis į ligoninę. Kad ir kaip būtų, vis geriau nei nieko“, – aiškino O. Borkertienė.

Sveikatos priežiūros sistemą koordinuojančių įstaigų specialistai jau pripažįsta, jog Lietuvoje gydoma vienintelė liga. Susirgti bet kuria kita prilygsta nelaimei. Ypač tiems kaimo žmonėms, kurie negali pasiekti didžiųjų miestų ir ten veikiančių privačių klinikų.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

NVSC, Raseinių r. savivaldybės nuotraukos

2020-12-11