Baigtas sudėtingas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo (papildyta VRM informacija)

Išskirtinio sudėtingumo ir apimties ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Valstybės saugumo departamentui surinkus reikšmingus pradinius duomenis apie galimai ilgą laiką prieš mūsų valstybę vykdytą šnipinėjimą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Valstybės saugumo departamento pareigūnų bendrai vykdyto labai kruopštaus ir kvalifikuoto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ir 2024 m. pradžioje sėkmingai sulaikytas šia nusikalstama veika įtariamas asmuo bei surastos šnipinėjimui naudotos priemonės.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad įtariamasis už piniginį atlygį vykdė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) užduotis rinkdamas bei perduodamas šią užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją. Šiais duomenimis RF žvalgybos organizacijos atstovai dar iki 2018 m. susitarė su Lietuvoje nuolat gyvenančiu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai bei Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungai priklausančiu asmeniu dėl jo slapto bendradarbiavimo.

Įtariama, kad vykdydamas šį susitarimą įtariamasis nuolat rinko užsienio žvalgybos organizacijos atstovus dominusią informaciją, ją analizavo, darė apibendrinimus, vertinimus, rengė informacines pažymas rusų kalba bei šiuos duomenis nuotoliniu būdu perdavinėjo RF žvalgybos organizacijai šifruotais pranešimais.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos atstovai labiausiai buvo suinteresuoti per šį asmenį gauti informaciją apie Lietuvos gynybos, vidaus bei užsienio politiką, pasirengimą gynybai bei energetikos objektų funkcionavimą karo sąlygomis, Lietuvoje vykusias NATO aljanso narių konsultacijas, pasirengimą pratyboms, planuojamus ginkluotės įsigijimus, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklą ir šių organizacijų nariams skirtus renginius bei kitus duomenis, įskaitant ir surinktus iš viešų informacijos šaltinių.

Palaikydamas slaptą ryšį su Rusijos žvalgybos organizacijos atstovais įtariamasis privalėjo laikytis itin griežtų instrukcijų, buvo apmokytas ir naudojosi jam suteikta šifravimo įranga, kompiuterine bei radijo technika su specialiai sukurta programine įranga, kurią pareigūnai rado įtariamojo namuose jo sulaikymo metu.

Ypatingą konspiracijos lygį nusako ir tai, kad įtariamasis užduotis šnipinėjimui gaudavo naudojantis specialiu radijo ryšio kanalu, pagal griežtai nustatytą grafiką, o piniginis atlygis už veikimą vykdant užduotis ir lėšos veiklai nuo 2023 metų buvo perduodamos įtariamajam dėl to specialiai nuvykus į užsienio valstybes.

Baigus ikiteisminį tyrimą įtariamasis bei jo gynėjas turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, vėliau prokuroras priima sprendimą dėl bylos perdavimo į teismą. Šiuo metu įtariamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Prokuratūros informacija

VRM: Migracijos departamentui pavesta atlikti tyrimą, ar šnipinėjimu Rusijai įtariamas asmuo teisėtai įgijo Lietuvos pilietybę

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pavedė Migracijos departamentui ištirti LR pilietybės suteikimo aplinkybes, viešumoje pasirodžius informacijai apie Eduardo Manovo bendradarbiavimą su Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybomis. 

Migracijos departamentas atliks tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar šnipinėjimu Rusijai įtariamas asmuo teisėtai įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nustačius, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, būtų kreipiamasi į administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Pažymėtina ir tai, kad jeigu būtų nustatyta, kad šis asmuo, būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, tarnavo ar tarnauja kitos valstybės tarnyboje, neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, jam būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimas. Ar asmuo tarnauja kitos valstybės tarnyboje ir kokia apimtimi tarnauja, bus galima spręsti gavus informaciją iš atitinkamų kompetentingų valstybės institucijų, į kurias Vidaus reikalų ministerija šiuo metu ir kreipėsi.

Primename, kad vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir kitų Seimo narių iniciatyva registruotos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis apribojamos galimybės grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems asmenims įgyti ar atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat išplečiami pilietybės netekimo pagrindai. 

„Mūsų tikslas – garantuoti Lietuvos valstybės saugumą ir efektyviai valdyti pilietybės įgijimo ir netekimo procesus, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją ir mūsų nacionalinius interesus. Įstatymo pakeitimai leis užtikrinti, kad asmenys, kurie palaiko šalis agresores arba kelia grėsmę mūsų šalies saugumui, negalėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiais“, – pabrėžia A. Bilotaitė.

VRM informacija