Be aukciono – iki trijų hektarų įsiterpusios valstybinės žemės

Nuo šių metų privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Tikimasi, kad, priėmus tokias įstatymo pataisas, bus išvengta daug nesusipratimų, o žemė atiteks pirmiausia tiems, kurie ją dirba.

Susiformuos racionalūs sklypai

Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui. Sklypai, kurie ribojasi su keliais, nelaikomi įsiterpusiais. Žemėtvarkos projektuose, taip pat kituose teritorijų planavimo dokumentuose tarp privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai projektuojami bei projektai įgyvendinami privačių asmenų lėšomis.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

Keičiasi sklypų paskirtis

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad įstatymo projektas buvo parengtas po diskusijų su ūkininkais ir žemės savininkais, nepatenkintais tvarka, kai buvo galima be aukciono parduoti tik įsiterpusius sklypus, kurių plotas neviršijo vieno hektaro. „Iš tikrųjų siūlyta tą plotą padidinti iki 5 ha, tačiau Seimas nepritarė“, – sako projekto rengėjas.

Anot jo, tie mažučiai sklypeliai nuo 2011–2012 metų apaugo krūmokšniais ir tapo savaiminiu mišku, o pagal kitą įstatymą atstatyti ankstesnę tokių sklypų paskirtį ganėtinai sudėtinga, nors ypač dabar, keičiantis klimato sąlygoms, derėtų atkurti bei modernizuoti ir buvusią melioracijos sistemą. Ją visiškai išdarkė savaiminiai miškai, kuriuose žemės ūkio veikla jau negalima.

A. Stančiko teigimu, Lietuvoje yra daug valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kuria naudojasi aplinkinių plotų savininkai.

Ne kartą su ūkininkais diskutavome, kad, pavyzdžiui, yra 50 ha laukas, kuriame keli hektarai – valstybės valdomas žemės ūkio paskirties sklypas, savaimiškai užaugęs mišku – krūmynais. Toks neva miškas nenaudingas nei dirbamos žemės savininkui, nei valstybei, nei kam nors kitam. 

Aukcionai išdarko

Pasak A. Stančiko, tokie maži plotai yra tarsi valstybiniai, tačiau trikdo ūkinę veiklą ir gadina sklypų kaimynų santykius. „Įsivaizduokime, kad dėl to plotelio aukcione susivaržo keli gretimų sklypų savininkai. Iš ūkininko žemės nieko ir neliktų: aukciono laimėtojai iškart projektuotų privažiavimus per savininko žemę – juk mišku apaugusi žemė laikoma servitutu, į kurią kitaip nei malūnsparniu neatskrisi, teks brautis per dirbamos žemės plotus“, – aiškina A. Stančikas. 

Anot jo, iki šių metų pradžios be aukciono būdavo galima įsigyti iki hektaro įsiterpusios žemės, bet, pavyzdžiui, jei sklypas yra 1,1 ha, to plotelio ūkininkas jau negalėdavo įsigyti, nors tą žemę jis dirba ir nuomojasi iš valstybės. Aukcione ir to plotelio jau neįsigysi, nes į jį gali pretenduoti kelių gretimų sklypų savininkai“, – aiškino projekto rengėjas. 

Anot jo, įstatymo papildymas buvo parengtas vengiant panašių kuriozų.

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas porą savaičių delsė „Ūkininko patarėjui“ atsakyti, kiek iki vieno hektaro sklypų be aukciono buvo parduota ankstesniais metais. „Informacija apie sklypus, kurie buvo parduoti 2019 m. ir kurių plotas negalėjo viršyti 1 ha, Nacionalinėje žemės tarnyboje nerenkama bei nesisteminama“, – rašoma atsakyme redakcijai.

Ribota nuosavybė

A. Stančiko teigimu, pagrindinis klausimas yra tai, kas bus su ūkininku ar žemės savininku, jeigu viduryje jo dirbamos žemės sklype lieka keli plotai. Taip išdarkomi dirbami laukai. „Įsivaizduokim, kad lauko viduryje yra trys savaiminiai miškiukai ir aukcione juos nusiperka trys savininkai. Tai jau savaime atsiranda trys privažiavimo keliai per savininko lauką, ir žemės savininkas pradedamas terorizuoti, kad tą žemę pusvelčiui parduotų naujiems savininkams. Dėl to ir atsirado sąlyga, kad prie įsiterpusių žemių negali būti privažiavimo ir sklypus būtų galima paversti ištisiniu lauku“, – sako A. Stančikas.

Pasak R. Golubovo, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose, įsiterpusiuose tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, neleidžiama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, kadangi parduotinas ar nuomotinas žemės valdos projekte suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo jo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo turi būti sujungtas su besiribojančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis.

Jokių statybų

Anot R. Golubovo, be aukciono įsigytame valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklype statyba neleidžiama, nors anksčiau jame būdavo galima statyti ūkinius pastatus.

Į tai atkreipusi dėmesį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau sklypų įsigijimą be aukciono yra kritikavusi įvairiais aspektais antikorupciniu požiūriu.

Kaip teigta STT išvadose, sumokėjus tam tikrą mokestį, galimai neatitinkantį valstybės interesų ir racionalaus bei efektyvaus turto valdymo principų, be aukciono įsigytame sklype būtų galima statyti naujus statinius, griauti ar iš esmės rekonstruoti esamus, juos pritaikant kitai naudojimo paskirčiai. Kitaip tariant, valstybinėje žemėje būtų eksploatuojami kiti bei kitos paskirties statiniai nei tie, kuriems buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Tai nepagrįstai sudarytų sąlygų įgyti konkurencinį pranašumą ir kiltų rizika pažeisti viešąjį interesą.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas