Bitės – ir pamoka, ir dovana

„Karūnuotieji“ bičiuliai

Keliolika metų „Bitutės ratuotos“ skaitytojai rinko sumaniausius bičiulius – Bičių karalienę ir Metų bitininką. Mokėmės iš jų, kvietėme visuomenę domėtis paslaptingu bičių pasauliu, saugoti gamtą, rūpintis sveika gyvensena, ugdyti jaunuosius bičiulius. Šiandien stebėtinai gausios šalies bitininkaujančiųjų gretos – nuoširdaus patyrusių ir pasiaukojusių bitininkų rinktinių rezultatas. Bičių karalienės karūnos (drauge su įsipareigojimu populiarinti bitininkystę ir bičiulystę) atitekusios Romai Mačienei (2003 m.), Meilutei Mociškytei (2004 m.), Irenai Gasperavičiūtei (2005 m.), Valdai Bajorienei (2006 m.), Valentinai Švabauskienei (2007 m.), Marytei Pupkevičienei (2008 m.), Birutė Budreckienė (2009 m.), Snieguolei Zabulionytei (2010 m.), Giedrei Grigaitytei-Indrašienei (2011 m.), Gražinai Skardžiuvienei (2012 m.), Violetai Šedienei (2013 m.), Janinai Lisauskienei (2014 m.), Ramunei Cibienei (2015 m.). Iš viešosios erdvės ir nūnai galime tvirtinti, kad garbingi vardai tebėra visuomenės dėmesio akiratyje. Metų bitininkai taip pat kantriai dirba populiarindami bičiulystę, rašydami knygas, dalyvaudami projektuose, rengdami edukcijas. Metų bitininkų gildija taip pat tebėra atsakingai dirbanti ir garbstoma žiniasklaidos: Algirdas Amšiejus, Aloyzas Barkauskas, Juozas Jankauskas, Algis Milius, Sigitas Uselis, Romualdas Zdaniauskis, Juozas Petrauskas ir kiti.

Šalies bitininkai prieš keletą dešimtmečių jau buvo įprasminę ir praktiškai įgyvendinę būsimojo ES bendrosios žemės ūkio politikos 2023–2027 m. laikotarpio iššūkį –trumpąją maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“. Ir to racionalaus verslo modelio bičiulius pamokė bitės.

Bitės žiemoja ilgai

Ką Saulėgrįžos (Kūčių) naktį bitininkai išgirs bityne ir ką pasakys bitelėms? Pasibaigus aktyviam bičių skraidymo sezonui, kai išsukamas pagrindinio medunešio medus, bitės ir bitininkai pradeda ruoštis žiemai. Bičių žiemojimas prasideda su paskutiniu bičių apsiskraidymu rudenį ir baigiasi su pirmu peržiemojusių bičių apsiskraidymu pavasarį. Šis laikotarpis vidutiniškai trunka apie 5 mėnesius, maždaug nuo spalio iki kovo mėnesio. Bičių žiemojimas skirstomas į du laikotarpius: nuo paskutinio apsiskraidymo iki pirmųjų perų atsiradimo ir nuo perų atsiradimo iki pirmojo apsiskraidymo pavasarį.

Ruošiantis žiemai, rudenį bitės pačios pradeda reguliuoti savo šeimos stiprumą. Sumažėjus surenkamam nektarui, bitės pradeda taupyti maisto atsargas, todėl iš avilių išvaro tranus, taip pat pradeda mažiau maitinti motinėlę, dėl ko ji apriboja kiaušinėlių dėjimą, ir, įvertinusios situaciją lizde, gali atsikratyti dalimi perų. Tai bitutės daro sąmoningai, kad likusias žiemai bites atlaisvintų nuo papildomų darbų ir perų auginimo. Išimtis gali būti tik prieš šiltesnes žiemas arba kai bičių šeimose yra jaunų motinėlių, tada perų auginimas užsitęsia iki spalio. Jeigu bitės prieš pat žiemą augina perus arba perdirba didesnį cukraus sirupo kiekį, ypač silpnesnėse šeimose, jos išeikvoja savo riebalinį sluoksnį, greičiau išnaudoja savo energiją, susensta. Tokių bičių amžius sutrumpėja ir šios šeimos pavasario sulaukia žymiai silpnesnės. Žinoma, kad bitės darbininkės gyvena apie 30 dienų, o žiemos metu išgyvena iki pavasario.

Vadinamąsias „žiemines“ sudaro bitės, kurios bičių šeimoje išsirita rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį. Bitininkai turėtų pasirūpinti, kad šiais mėnesiais šeimose būtų pakankamai perų, o išsiritusias žiemines bites tausoti žiemai.

Ruošdamosios žiemai, bitės pikiu užakiuoja avilio plyšius, ypač viršutinėje dalyje, kad avilyje nebūtų skersvėjų.

Svarbu – stipri šeima

Atšalus orams, bitės žiemoja sudarydamos vadinamąjį bičių kamuolį. Stipriose šeimose bitės sueina į kamuolį, kai lauke oro temperatūra nukrenta iki 7 °C šilumos, o silpnose – iki 13 °C. Kamuolio išorėje yra vyresnio amžiaus bitės, kurios glaudžiai susispaudžia. Judėdamos kamuolyje bitės išskiria šilumą ir taip palaiko reikiamą temperatūrą. Žiemos metu bičių kamuolyje temperatūra negali nukristi žemiau 14 °C, todėl bitės stengiasi nuolat palaikyti 14–28 °C. Kai pradedami auginti perai, temperatūrą bitės pakelia iki 34–35 °C.

Žiemą bitės būna nejudrios, bičių kamuolys koriais kyla į viršų, kur yra maisto atsargų. Jei bitės žiemoja geromis sąlygomis ir niekas nedrumsčia jų ramybės, per parą vidutinė bičių šeima suvartoja apie 25–30 g medaus. Netinkamomis žiemojimo sąlygomis bitės, norėdamos palaikyti šilumą, intensyviau juda, todėl suvartoja daugiau maisto. Kai pradedami auginti perai, bičių kamuolys pasidaro didesnis, todėl suvartojama ir daugiau maisto, per parą maždaug po 250–300 g medaus.

Bitininkai, norėdami, kad bitės gerai peržiemotų, turėtų pasirūpinti, kad žiemoti eitų tik stiprios bičių šeimos, jose būtų jaunų, produktyvių motinų, bitės būtų sveikos, avilyje pakaktų kokybiško maisto, būtų gera ventiliacija, per kurią iš avilio pasišalina susikaupusi drėgmė, visuomet būtų sausi apšiltinimai, į avilius nesidaužytų, nesibrūžintų medžių šakos, bičių netrikdytų paukščiai ar graužikai, į avilių lakas nepūstų vėjai.

Pridėti ausį prie avilio

Kol bitutės ramiai žiemoja, bitininkai vis tiek randa sau darbo. Reikia kartais apsilankyti bityne, patikrinti, ar kokie gyvūnai netrikdo bičių ramybės, ar sandariai uždaryti avilių stogeliai, retkarčiais pravalyti avilių lakas. Jei yra sniego, ypač po atodrėkių, patikrinti, ar lakos neužkimšo sniegas ar ledas, atkreipti dėmesį į negyvas bites, jei yra bičių su nugraužtais pilveliais, vadinasi, avilyje yra pelė.

Antroje žiemos pusėje reikia retkarčiais su gumine žarnele pro laką paklausyti, kaip žiemoja bitės. Įkišus žarnelę per laką, reikia pabelsti į avilį. Iš bičių keliamo garso galima nustatyti, kaip bitės jaučiasi: jei bitės nerodo jokių garsų, greičiausiai bus negyvos. Jei girdimas lygus ūžimas, primenantis tolumoje sruvenantį upelį, o, pabeldus į avilį, ūžimas staiga sustiprėja ir iš karto greitai vėl susilpnėja, grįžta į pradinį ūžimą, bitės žiemoja gerai. Jei girdimas neramus ūžimas, panašus į vaitojimą, girdimi atskiri bičių garsai, o pabeldus ūžimas padidėja, bet yra nelygus ir ilgai nenurimsta, greičiausiai šeima bus be motinos. Jei bičių ūžimas yra panašus į sausų lapų šlamėjimą, yra neramus, o pabeldus ilgai nenurimsta, greičiausiai yra problemų su maistu ir bitės pradeda badauti. Jei ūžimas yra ramus, bet stipresnis, o pabeldus greitai nurimsta, tačiau prie lakos nesimato pavienių bičių, vadinasi, avilyje yra vėsoka, ir bitės stipriau dirba, stengdamosi pakelti temperatūrą. Jei ūžimas yra ramus, bet pabeldus greitai nurimsta, o prie lakos yra bėgiojančių bičių, galima spėti, jog avilyje yra per šilta. Jei sustiprėjęs bičių ūžimas girdimas prie lakos, tačiau tolumoje yra ramus, gali būti, kad avilyje yra per daug drėgmės, nepakankama ventiliacija. Jei šeima yra silpna, tai į pabeldimą bitės atsiliepia tyliu ūžimu, garsas girdimas tarytum iš tolumos. Jei lauke yra stiprūs šalčiai, o žiemoti ėjo didelė, stipri šeima, pabeldus į avilį bitės kartais gali ir neatsiliepti. Taip gali būti todėl, kad bitės kamuolio išorėje, ramioje būsenoje sustingsta, tačiau, pabeldus stipriau ar kelis kartus, galima jas išjudinti, tada girdimas silpnas ūžimas.

Rūpestį bitelėmis bitininkai dalijasi su užduotimis laukiant didžiųjų metų švenčių: rengia suvenyrų ir dovanų krepšelius, lankstinukus apie ūkį, bites, jų produktus ir naudą sveikatai. Kiekvieno rajono bitininkų draugijos tradiciškai prieš Kalėdų šventes su dovanomis aplanko savo kaimynus – vienišus ir socialinės paramos stokojančius žmones, vaikų ir senelių globos namus. Indelis medaus, žiedadulkių ar bičių duonelės, vaško žvakė – jauki, šilta dovana. Švenčių laukimu pasipuošę prekybos centrai visuomet randa vietos bitininkui ir jo bityno produkcijai.

„Reikia rengti bičiulių pamainą, ugdyti bičių produktų vartotoją, – įsitikinęs žinomiausias ir šmaikščiausias Lietuvoje bitininkas dr. A. Amšiejus, – retas susimąstome, kad be bičių gyvybė Žemėje išnyktų.“

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.