„Bitės gyvenimas trumpas, bet pamokantis, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. dr. Algirdas Amšiejus. – Visą jai skirtą laiką (32 dienas) bitė dirba šeimai ir miršta nespėjusi pasinaudoti savo triūso vaisiais“. Nors dabar – viduržiemis, bitės aviliuose nemiega. Pasak bičiulio A. Amšiejaus, patyrę bitininkai, pridėję ausį prie avilio, gali pasakyti, kaip kuri bičių šeima jaučiasi. Jei dūzgesys ramus, monotoniškas – viskas gerai, jei labai stiprus – gal pelė įsibrovė, o jei vos girdimas – irgi kažkas negerai.
Judėjimas palaiko šilumą
Žiemojančią bičių šeimą sudaro bitės darbininkės ir motinėlė. Tranų joje nėra, nes atlikę savo misiją – apvaisinę motinėlę – jie, kaip nereikalingi šiuo metų laiku, vasaros pabaigoje išvaromi iš avilio. Žiemojančioje šeimoje visiškai nebūna arba labai mažai būna perų. Savaime suprantama, kad bitės neskrenda ieškoti maisto, o būna viena prie kitos sudarydamos kamuolį. Doc. dr. A. Amšiejus teigia, kad žiemą bitės maitinasi judėdamos koriais iš vienos vietos į kitą ten, kur yra maisto atsargų: medaus, cukraus sirupo ir žiedadulkių. Naujausi tyrimai rodo, kad žiemojančioms bitėms reikalingas ne tik turtingas angliavandenių, bet ir baltymingas maistas. Anksčiau manyta, kad rudenį sukauptos žiedadulkės reikalingos tik pavasarį perams maitinti. Žiemą bičių šeimai vadovauja motinėlė, ji gali dėti kiaušinėlius, tačiau žiemojančiose šeimose jų būna labai mažai. Kiaušinėlių skaičius priklauso ne tik nuo to, kaip intensyviai motinėlė juos deda, bet ir nuo to, kaip vėliau jais rūpinamasi. Pažymėtina, kad net vienoje tos pačios rasės bičių šeimoje perų gali būti daug, o kitoje – labai mažai.
Motinėlės reikšmė
Kaip sako VDU ŽŪA doc. dr. A. Amšiejus, motinėlė bičių šeimoje – būtina, be jos pasiruošusi žiemoti šeima išyra. Avilyje ji privalo turėti judėjimo laisvę. Motinėlė visada yra žiemojančios šeimos kamuolio centre ir, būdama jame, kartu su kitomis bitėmis juda po korius. Žiemą išoriniame kamuolio sluoksnyje bitės būna labai susiglaudusios. Temperatūra čia siekia 10 laipsnių šilumos. Ilgalaikės šilumos atidavimas, kaip ir buvimas tokioje temperatūroje, – nemaža apkrova bičių organizmui. Tokią atlaiko tik sveikos bitės. Ilgalaikė žema temperatūra avilyje neigiamai veikia bites. Galbūt spalio mėnesį buvusios išorinėje kamuolio dalyje bitės susikeičia vietomis su esančiomis viduryje. Tačiau tai tik hipotezė. „Kai kurie bitininkystės specialistai teigia, kad žiemojimo pradžioje kamuolio apvalkalą sudarančios bitės jame lieka iki pavasario, – pasakoja doc. dr. A. Amšiejus. – Teigiantieji, kad bitės keičiasi vietomis, randa svarių argumentų. Pirma, bitės negali išbūti vienoje vietoje, nes tokiu atveju kristų kamuolio temperatūra. Antra, abejojama išorinėje kamuolio pusėje esančių bičių maitinimosi galimybėmis, nes tada jos turi gyventi naudodamos tik organizmo atsargas, kurios sukauptos raumenyse ir riebalinėse liaukose. Manantieji, kad bitės žiemą išlieka savo vietose, tikina, kad išoriniu apvalkalu bičių kamuolyje sulaikomas oras ir jo apykaita labai nedidelė. Jei kamuolio viduryje esančios bitės keistųsi su esančiomis kamuolio apvalkale, stabilios kamuolio temperatūros nepavyktų išlaikyti“.
Bičių stiprybė
Bičiulis A. Amšiejus teigia, kad bites galima skirstyti į vasarines ir žiemines. Fiziologiniai žiemą ir vasarą gyvenančių bičių skirtumai akivaizdūs. Žieminių bičių ilgaamžiškumą lemia ne tik hormoniniai veiksniai. Bitės, išsiritančios iki liepos vidurio, dar turi trumpaamžę vasarinę sandarą ir negali išgyventi visos žiemos. Bandymai rodo, kad daugiausia galimybių išgyventi turi bitės, išsiritusios nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio. Taip pat tos, kurios išsirito iš kiaušinėlių, sudėtų nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 20 d. Jei tos bitės sudaro daugumą žiemojančioje šeimoje, ji sėkmingai sulauks pavasario. O jei bičių kamuolyje dauguma vasarinių bičių, tokia šeima žus, nes šios bitės trumpaamžės. Joms mirus ir nukritus ant avilio dugno, kamuolys išsisklaido. Likusios bitės turi daug intensyviau dirbti, kad išgyventų.
Justinas ADOMAITIS ŪP korespondentas