Bitininkai nori žinoti purškimus

Bitės naktimis neskraido

Žemės ūkio ministerijos specialistai iš karto atrašė: „Siekiant apsaugoti bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio, reikalavimas bitininkus apie purškimus informuoti iš anksto pasinaudojant paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS) yra nustatytas Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėmis. Šiuo reguliavimu bičių laikytojams sudaromos galimybės apsaugoti bites nuo augalų apsaugos produktų poveikio – uždaryti avilius, pervežti bičių avilius į kitas vietas ir pan.“

Daugybė redakcijos kalbintų bitininkų patvirtino, kad, gavę pranešimą apie numatomus purškimus, jie nieko papildomai nedaro. Dauguma tvirtino, kad gerai sutaria su aplinkiniais ūkininkais ir situaciją kontroliuoja, be to, juk purškimai prasideda tik po 21 val., todėl bitėms yra nepavojingi.

Suvalkietis Gediminas Povilaitis teigė: „Jei įstatymu nustatyta, kad apie numatomą purškimą ūkininkas turi pranešti, tai tegul ir vykdo, nors aš pats bičių niekada neuždarau.“ Anot jo, dabar saulė leidžiasi prieš 22 val., tad jos saugiai būna aviliuose. „Mano bitės naktimis neskraido, o jei nusimato neeilinė situacija, kaimyninių ūkių savininkai iš karto mane informuoja“, – redakcijai kalbėjo Marijampolės rajono bitininkas.

Galėtų bites uždaryti ilgam

Gerokai kategoriškesnis buvo Šakių rajono bitininkas Kęstutis Ūsas. „Pranešimai PPIS sistemoje yra būtini, ir privalomai turi būti nurodyta, kokiais chemikalais planuojama purkšti, nes tik tada bitininkai gali priimti teisingus sprendimus“, – teigė Zanavykų krašte bitininkyste besiverčiantis vyras.

„Aš, sužinojęs apie numatomą purškimą, dar nei karto nebuvau uždaręs avilių, bet galėčiau, ir čia karštas oras man nebaisus, nes aviliai – su kiaurais dugnais“, – sakė K. Ūsas. Pasak pašnekovo, tokius avilius galima uždaryti net kelioms dienoms ir bitės dėl to nenukentės. „Jei atsirastų būtinybė, avilius galima uždaryti iki savaitės, bet čia jau reikėtų taikyti specialias priemones“, – kalbėjo bitininkas.

Modeliuodamas situacijas K. Ūsas padarė prielaidą, kad jei netolimame žydinčiame lauke būtų panaudoti stiprūs insekticidai, o jis apie tai nežinotų, galimai didelės dalies bičių darbininkių, grįžtančių į avilius, jis nesulauktų. „Mano ūkiui tai reikštų bankrotą, nes mes iš jo gyvename“, – tvirtino per 150 bičių šeimų turintis bitininkas.

Išlygų negali būti

Kupiškio rajone bites prižiūrintis Rimgaudas Markelis sakė, kad jei valdžios nuspręsta, jog reikia informuoti bitininkus apie numatomus purškimus, reiškia reikia, ir jokių išlygų čia negali būti. „Man avilių uždaryti dėl numatomo purškimo taip pat neteko, nes visus klausimus aptariu su aplinkiniais ūkininkais, sakau: jei šalta ir bitės neskraido, galite purkšti bet kokiu laiku, o jei laukuose pilna bitelių – palaukite, kol jos sugrįš namo“, – išmintimi dalijosi mieste gyvenantis bitininkas.

„Jei pamatyčiau, kad ūkininkas purškia neleistinu metu, matyt, praneščiau atitinkamoms tarnyboms, tegul jos nurėžia prasižengėliui visas išmokas, tačiau taip dar nebuvo nutikę“, – redakcijai aiškino Kupiškio rajono bitininkų sambūrio vadovas, tikindamas, kad tokiam reikalui netgi savo advokatą turi. Anot jo, gali atsitikti taip, kad ūkininkas lauką purškia skystomis trąšomis, o jos bitėms beveik nepavojingos, todėl prieš „keliant vėją“ reikia viską išsiaiškinti. „Manau, kad gavę pranešimą tie, kurie nori, tegul bites uždaro, kurie nenori – neuždaro, kiekvienas tegul pats prisiima rizikas, bet informaciją reikia valdyti“, – savo poziciją išdėstė R. Markelis.

Neišsprendžiama problema

Kėdainių rajono bitininkė Diana Tamašauskienė redakcijai teigė, kad karštu oru bičių avilyje uždaryti neįmanoma. „Jei aviliai standartiniai ir dar pilni medaus, uždarytos bitės gali juose uždusti nuo karščio“, – tvirtino D. Tamašauskienė. Patyrusi bitininkė rodo į didžiausią problemą: ūkininkai, nurodydami, kad purkš savo laukus, nenurodo, kokie cheminiai preparatai bus naudojami. „Viską puikiai suprantu, visiems reikia gyventi, todėl ir ieškau kompromiso su šalia didelio bityno žemes dirbančiais ūkininkais“, – dėstė D. Tamašauskienė. Ji žino, kad pupas, siekiant išgelbėti jų derlių, šiemet būtinai reikėjo purkšti nuo amarų ir kitų kenkėjų. „Stacionaraus bityno išvežti į kitą vietą negaliu, avilių uždaryti taip pat negaliu, teko prašyti ūkininkų, kad purškimai būtų atliekami kiek įmanoma vėliau“, – apie problemą kalbėjo bitininkė. Nors ūkininkai nugaros neatsuko, padarė, ko buvo prašomi, D. Tamašauskienės teigimu, pupų laukai po apdorojimo cheminiais preparatais vis tiek buvo pilni negyvų bitelių.

Asociatyvi 123rf nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.