Bronis Ropė: „Mano darbai Europos Parlamente, kad Lietuvos žemės ūkis klestėtų“

Kreipiausi į Europos Komisiją dėl rusiškų grūdų eksporto per Lietuvą ir ES

Lietuva ir ES remia Ukrainą, kovojančią už savo šalies nepriklausomybę. Todėl sunku suprasti, kodėl viena ranka remdami ukrainiečių žmones, kita ranka – stipriname Rusiją ir jos ekonomiką, leisdami eksportuoti šios šalies grūdus per Lietuvą ir Latviją?

Lyginant su 2022 metais, pernai metų pabaigoje lietuviškų grūdų kaina žymiai krito. Pavyzdžiui, kvietrugiai kainavo net apie 46 proc. pigiau, rugiai – 37 proc. ir kviečiai – apie 33 proc. Pasak VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC), šių metų sausį kviečių supirkimo kaina krito vidutiniškai iki 214 Eur/t, o tai buvo net 27 proc. mažesnė kaina nei prieš metus. Šiemet atitinkamai net 39 proc. ir 32 proc. krito ir pašarinių miežių bei rapsų kainos, lyginant su prieš metus buvusia kaina.

Prie lietuviškų grūdų kainų kritimo iš dalies prisidėjo ir beveik nekontroliuojamas rusiškų grūdų eksportas per Lietuvą ir Latviją. Pasirodo, dideli kiekiai rusiškų grūdų į Europos Sąjungos rinką patenka būtent per pastarąsias eksportuojančias šalis. Šie neteisėtai įvežami grūdai dempinguoja lietuvių ir kitų bendrijos šalių ūkininkų kokybiškai užaugintą produkciją.
Negana to, rusiški grūdai, neteisėtai atsiduriantys Europos Sąjungoje, maišomi su aukšta kokybe garsėjančiais lietuviškais grūdais, o tai gali turėti neigiamos įtakos šalies grūdų gamintojų reputacijai. Ką jau kalbėti apie tai, kad beveik nekontroliuodami grūdų tranzito, prisidedame prie Rusijos karo pramonės, nes leidžiame šiai šaliai papildyti biudžetą iš sėkmingai eksportuojamų ir vėliau parduodamų grūdų.

Matydamas šią situaciją oficialiu raštu kreipiausi į EK, kad ši informuotų, kokių priemonių ji ketina imtis, jog atkurtų grūdų rinkos pusiausvyrą ir pagaliau nustotų leisti remti Rusijos ekonomiką.

Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas pripažintas netekusiu galios

Įsivėlus techninei klaidai, daugiamečių žolynų plotas Lie­tu­vos žemės ūkio ir kaimo plėt­ros 2023–2027 m. strateginiame plane padidėjo iki daugiau nei 700 tūkst. ha. Niekada neturėjome tokio milžiniško daugiamečių pievų ploto, todėl kyla natūralus klausimas – ar šalies ūkininkams pakaks dirbamos žemės plotų? Ką jau kalbėti apie itin griežtas ŽŪM pasiūlytas sankcijas ūkininkams, jei tokios pievos nebus atkurtos. Vienareikšmiškai, tokios griežtos sankcijos būtų paskatinusios dalį ūkininkų, o ypač jaunųjų ūkininkų, pasitraukti ir atsisakyti ūkininkavimo veiklos, nes tai taptų nepelningu ar netgi nuostolingu verslu.

Susipažinęs ir išnagrinėjęs dau­gia­mečių pievų atkūrimo prob­lemą, suorganizavau Lietuvos žemdirbių susitikimą su EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktoriumi Michael Pielke. Konstruktyvaus susitikimo metu Europos Komisijos atstovams pabrėžėme, kad žemę norintys dirbti žmonės susiduria su milžiniškomis kliūtimis dėl netinkamai suformuluoto daugiametės pievos apibrėžimo. Reikalavau, kad, jei nepavyktų nuostatų dėl daugiamečių pievų atkūrimo atšaukti, bent jau sankcijos už suartas pievas būtų koreguojamos, jas švelninant. Džiaugiuosi, kad tuomet EK mūsų ūkininkus išgirdo ir pažadėjo artimiausiu metu problemą spręsti drauge su Žemės ūkio ministerija.

Bendradarbiaujant su ūkininkais ir EK atstovais, su kuriais ne tik turėjome darbinius susitikimus, tačiau ir adresavau ne vieną oficialų raštą dėl ES teisės aktų vykdymo ir perkėlimo atkuriant daugiamečius žolynus, pavyko pasiekti puikių rezultatų. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažino netekusiu galios. Europos Parlamento AGRI komitetas didele balsų persvara pritarė EK deleguotam reglamentui dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, kurie ir numatė taisyklių pakeitimus. O tai reiškia, kad atkakli mūsų visų, o pirmiausia – Lietuvos žemdirbių – kova dėl netikslaus daugiamečių pievų referencinio ploto atsipirko. Esu dėkingas pirmiausia tiems drąsiems jauniems ūkininkams, pasiryžusiems ieškoti teisybės visų Lietuvos žemdirbių vardu.

Tiesioginių išmokų už dirbamą žemę suvienodinimas pasistūmėjo

Per pastaruosius metus energetiniai ištekliai smarkiai pabrango, sparčiai didėjo darbo užmokestis, tačiau ūkininkų pagaminamo pieno ar užaugintų grūdų supirkimo kainos ritosi žemyn. Kur teisybė, jog Lietuvos ūkininkas šiandien turi padengti visus šiuos išbrangusius kaštus, tačiau vis dar negauna tokių pačių tiesioginių išmokų kaip ūkininkaujantis prancūzas ar belgas.

Šios kadencijos metu su kolegomis parlamentarais inicijavau rezoliucijos pakei­ti­mą, kuriuo raginama kuo greičiau spręsti tiesioginių išmokų sulyginimo klausimą. Po balsavimo EP rezoliucijai dėl apsirūpinimo maistu ir ilgalaikio žemės ūkio atsparumo skatinimo nuo ekstremalių situacijų bei krizių atvejų buvo pritarta net 333 parlamentarų balsais iš 615.

Viliuosi, kad jau kitos EP kadencijos metu tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas išsispręs, kaip net 52 tūkstančiai Lietuvos žmonių reikalavo mūsų peticijoje „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“.

Lietuva nuo seno garsėja kaip stipri agrarinė valstybė, žemės ūkis – vienas seniausių verslų. Esu nepaprastai dėkingas kiekvienam, dirbančiam žemės ūkio sektoriuje, kuris solidžiomis įplaukomis papildo valstybės biudžetą, kuria darbo vietas regionuose ir aprūpina kiekvieną iš mūsų kokybiškais maisto produktais. Ačiū Jums, kad esate tik­rieji savo krašto šeimininkai.

Partnerio turinys

Apmokėjimas iš Europos Parlamento Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso grupės sąskaitos

Nr. 54/7