Buksuoja daugiausia pasaulyje šilauogių užauginančios šalys

Pernai pirmą kartą šių uogų derlius pasiekė rekordines aukštumas, o šiemet pirmą kartą istorijoje prekyba jomis gali sumažėti. Per pastaruosius du dešimtmečius šilauogės buvo populiariausios pasaulyje uogos. Uogakrūmių plantacijos sparčiai plėtėsi visur, kur tik klimatas palankus šiems sodo augalams.

Tad kas atsitiko ir kodėl pasaulinė prekyba gali sumažėti 2023–2024 m. sezoną? Gal vartotojai jau atsivalgė, pradėjo mažėti uogų paklausa?

Nepalankūs orai Peru augintojams

Kad mėlynųjų uogų paklausa išlieka didelė ir toli gražu neišsemta, tvirtina „EastFruit“ analitikai. Pasak jų, pasaulinį prekybos nuosmukį gali nulemti šilauogių produkcijos sumažėjimas Peru, kuri yra šių uogų eksporto lyderė pasaulyje. Šios šalies derlius užtikrina apie 30 proc. viso pasaulio eksporto. Taigi gamybos sumažėjimas Peru neišvengiamai atsilieps pasaulinei prekybai.

Specializuota sodininkystės verslo informacijos ir analizės internetinė platforma teigia, kad derlius sumažino klimato kaita ir gamtos reiškinys El Niño. Per šilauogių žydėjimą tvyrojo neįprastai aukšta oro temperatūra, tai savo ruožtu neigiamai paveikė derlių.

„Didmeninės šilauogių kainos visame pasaulyje dabar neįprastai aukštos. Daugelyje šalių jos pakilo dvigubai, palyginti su 2022 m. Natūralu, kad tai turi neigiamos įtakos ir uogų vartojimui, nes pirkėjai jau buvo pripratę prie gana stabilių šių uogų kainų beveik visus metus“, – platformoje „EastFruit“ situaciją komentavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) centro investicijų ekonomistas Andriy Yarmak.

Eksperto nuomone, sumažėjęs eksportas iš Peru galėtų būti puiki proga užsidirbti kitų šalių augintojams, kurių gamybos pelningumas anksčiau kasmet traukėsi. Sumažėjęs eksportas iš Peru iš dalies padėjo išsilaikyti šiam verslui Ukrainoje, kur uogų kainos šių metų rugsėjį smarkiai ir netikėtai pakilo.

„Neatmetu, kad naujas šilauogių sezonas Šiaurės pusrutulyje būtų galėjęs prasidėti gana aukštomis kainomis, leidžiančiomis tiekėjams iš Meksikos, Maroko ir Ispanijos gauti gerų dividendų. Tačiau, ar kainos išliks gana aukštos, kol į rinką nepateks šių uogų iš Lenkijos ir Ukrainos, kol kas sunku prognozuoti. Tačiau toks scenarijus ir dabar atrodo labai tikėtinas“, – reziumuoja Andriy Yarmak.

Čilė atnaujina plantacijas

Kita šilauogių eksporto lyderė Čilė šiemet taip pat sumažino prekybos apimtis. Apskaičiuota, kad 2023–2024 m. sezonu šalis pateiks 82 000 tonų šviežių uogų – tai 6 proc. mažiau nei pernai. Tačiau įvardijamos visai kitos priežastys.

„Sumažėjimą daugiausia lėmė nuolatinis veislių keitimas Čilės šilauogių pramonėje“, – situaciją pasaulinei prekybos žiniasklaidos platformai Freshplaza komentavo Andres Armstrong, Čilės šilauogių komiteto vykdomasis direktorius.

Pasak jo, augintojai išrovė 1164 ha senų, prastesnio produktyvumo veislių, o jų vietoje pasodino 607 ha naujų veislių. Dabar iš viso šalyje yra 18 071 ha šilauogių, t. y. 2 proc. mažiau nei 2022 m., tačiau tikimasi, kad perėjimas prie naujų veislių taps teigiamu postūmiu. Naujai pasodintos veislės sudaro 20 proc. apsodinto ploto, tad kitais metais laukiama didesnio produktyvumo.

Naujausią informaciją apie šviežių produktų pramonę, rinkos pokyčius ir tendencijas rašančiai platformai A. Armstrong teigė, kad Čilės šilauogių komiteto ir su juo susijusių įmonių priimta strategija yra orientuota į veislių atnaujinimą ir efektyvesnio gamybos valdymo bei logistikos paslaugų sukūrimą. Tai, jo nuomone, leis lengviau ir konkurencingomis kainomis rinkoms tiekti aukštos kokybės uogas.

Kalbėdamas apie El Niño poveikį Čilės augintojams, A. Armstrong tvirtino, kad jis minimalus. Intensyvios liūtys regionuose, kuriuose auga nemaži šilauogių plotai, buvo prieš žydėjimą, todėl tai mažai paveikė derlių. Be to, karščiai, kurie stipriai paveikė plantacijas Peru, turėjo mažesnį poveikį Čilėje, nes buvo įsivyravę regionuose, kuriuose šių uogų plotai nedideli.

2020–2021 m. sezono lyderės

Iš ankstesnių metų reitingų matyti, kad Peru ir Čilė gana tvirtai laikėsi pasaulio šilauogių augintojų viršūnėje. Ir nors 2022 m. Čilė vienintelė tarp didžiausių eksportuotojų sumažino šviežių uogų gamybą (bendras kiekis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 11,4 proc.), jos pozicija išliko gana stabili.

Septynias šalis (Argentiną, Ispaniją, Čilę, Peru, Maroką, Meksiką ir Kolumbiją), esančias tarp didžiausių šilauogių eksportuotojų, vienijanti platforma Blueberries Consulting taip pat atidžiai stebi procesus, vykstančius šioje uogininkystės srityje. Jos pateiktoje 2020 m. ir 2021 m. lentelėje pirmajame uogų eksportuotojų penketuke rikiuojasi Peru, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Čilė ir Meksika. Portalas atkreipia dėmesį, kad JAV, kaip šviežių šilauogių tiekėja, pirmą kartą apleido antrą poziciją ir smuktelėjo viena vieta žemiau.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad per 2020–2021 m. visos reitinge esančios šalys padidino apsodintus plotus, o didžiausi procentiniai pokyčiai įvyko Peru, Ukrainoje, Lenkijoje ir Meksikoje.

Pernai rudenį Blueberries Consulting prognozavo, kad iki 2025 m. šilauogių derlius visame pasaulyje turėtų viršyti 3 milijonus tonų. Tačiau įspėjo, kad ši prognozė gali pasikeisti, atsižvelgiant į darbo jėgos ir išteklių trūkumą, taip pat klimato kaitos padarinius ir priežastis, kurios daugiausia paveikia Lotynų Amerikos regioną, kuriame kaip tik ir yra du didžiausi eksportuotojai pasaulyje – Čilė ir Peru.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.