Čiupt už vadžių – vėl iš pradžių

Pernai spalį penkių Žemaitijos rajonų – Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės bei Kelmės – ūkininkai kilo į kovą prieš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planus dalyje šių rajonų teritorijų (12 tūkst. ha plote) įkurti karinį poligoną. Tose vietovėse iškart susibūrė iniciatyvinės grupės. Žmonės rinko parašus, rengė piketus, susirinkimus, pasitarimus. Gyventojai iš vietos valdžios reikalavo imtis konkrečių priemonių, o patys siuntė protesto raštus į visas instancijas, kurios tik turi galių jiems padėti. Pagaliau gera žinia! Telšių r. savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas iš KAM gavo raštą: „(...) Planuojant steigti naują karinį poligoną yra numatoma skelbti naują žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą ir su jo rezultatais rajoną supažindinti tik išanalizavus rekomendacijas ir išvadas.“

Kaip perkūnas iš giedro dangaus

Negana to, per įvairias informacijos priemones buvo skleidžiama žinia, kad nuspręsta poligonui parinktos vietos Vakarų Lietuvoje atsisakyti ir ieškoti kitos. Įsižiebė šiokia tokia vilties kibirkštėlė. Žmonės nurimo ir vylėsi, kad pagaliau bus palikti ramybėje. Tik džiaugėsi neilgai. Šių metų sausį meras K. Gusarovas, pasitaręs su Telšių rajono tarybos nariais, parašė raštą krašto apsaugos ministrui, prašydamas periodiškai informuoti ir pateikti duomenis apie rengiamą naujojo karinio poligono galimybių studiją.

Kovo pradžioje Telšių savivaldybę pasiekė krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos atsakymas, kuris ir šliūkštelėjo benzino tiesiai į ugnį. „KAM 2021 m. vasario 1 d. Aplinkos ministerijai (AM) pranešė, kad atsisako LR teritorijos bendrojo plano sprendiniuose rezervuotų teritorijų valstybės poreikiams – valstybei svarbiam projektui (naujo poligono ir karinio mokymo teritorijų įrengimas krašto apsaugos sistemos tikslams vakarinėje Lietuvos teritorijos dalyje)“, – rašoma tame rašte.

Šaunu, atsisako! Tačiau skaitykime toliau: „AM informavo, kad KAM prašymo netenkins, nes konkretizuoti bendrojo plano sprendiniai parengti pagal LR teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus – koncepciją, kuri patvirtinta LR Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu.“

Žodžiai valdiški, bet esmė aiški: čiupt už vadžių – vėl iš pradžių. Tiesa, pamėtėtas ir paguodos kaulas. Tame pat rašte juodesniu šifru išskirtas toks tekstas: „Atlikti galimybių ir poreikio studiją dėl naujo karinio poligono ir karinio mokymo teritorijų įrengimo visoje Lietuvos teritorijoje. Studijos išvadose nustačius poreikį įrengti naujo karinio poligono ir karinio mokymo teritorijas kitoje, ne vakarinėje Lietuvos dalyje, jų įrengimą numatyti kitoje Lietuvos teritorijoje.“

Viceministras dar ir pasiūlymą pridėjo – kreiptis į AM.

Nei pakarti, nei paleisti

Kol KAM ir AM nesutars, kur junginyje „pakarti negalima paleisti“ padėti kablelį, tol nemažas būrys ūkininkų gyvens nei pakarti, nei paleisti. Jei kablelį padės po žodžiu „negalima“, tai reikš, kad poligono vakarinėje Lietuvos dalyje nebus ir 500 ar 600 Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės bei Kelmės ūkininkų galės gyventi taip, kaip gyvenę. Jei kablelis bus po žodžiu „pakarti“, šių žmonių gyvenimas virs košmaru, nes jie su visomis žemėmis, trobomis ir šeimomis atsidurs poligono teritorijoje arba šalia jos.

„Išgirdusios šaudant iš pabūklų, mano karvės stogais eis, – liūdnai juokavo Telšių rajono Tryškių seniūnijos Duseikių kaime 200 ha valdantis ūkininkas Vladas Termenas. – Nuo numatomo poligono iki mano fermos – tik 400 m. Poligonas iš manęs atsirieks ir 20 ha. Su tuo dar galiu susitaikyti, bet ką daryti su 140 karvių, iš kurių 80 – prieauglis? Ką daryti su 50 tūkst. eurų kainavusiais dviem melžimo robotais, kuriuos pirkau ne Europos Sąjungos lėšomis, o už savo pinigus? Netrukus bus metai, kai tie pinigai įšaldyti. Kol kas nesiruošiu tų robotų įrengti, nes tam reikėtų dar 100 tūkst. eurų. Juk negaliu dar vienos didelės pinigų sumos išmesti į balą. Jei čia bus poligonas, apie ekologinį ūkį ir ekologišką pieną galėsiu tik pasvajoti...“

Kariškių ekskursija neįtikino

Telšių rajono savivaldybės mero K. Gusarovo pasiteiravus, kuo rajono valdžia pernai rudenį padėjo žmonėms, jis aiškino, jog žinia, kad planuojama steigti naują karinį poligoną, Žemaitijos sostinę pasiekė praėjusių metų spalį. „Tuomet nuotoliniu būdu mums, aplinkinių savivaldybių merams, buvo pristatyta tik parengta galimybių studija su preliminariai numatytomis teritorijomis. Tačiau informacijos apie tokius pokyčius reikėjo daugiau. Visų svarbiausia, reikėjo, kad ne vien vietinė valdžia, bet ir KAM išgirstų, ką apie tai mano vietiniai žmonės, kurių gyvenimus naujasis poligonas pakeis iš esmės. Spalio pabaigoje KAM surengė Telšių, Mažeikių, Akmenės bei Šiaulių rajonų atstovų ekskursiją į Pabradės karinį poligoną. Vykau ten drauge su Telšių rajono seniūnijų deleguotais atstovais“, – pasakojo K. Gusarovas.

Meras teigė, kad diskusijos Pabradėje buvo ypač karštos, jautėsi priešprieša ir įtampa. Tuometis laikinasis viceministras Eimutis Misiūnas žmonėms aiškino, kad bus sukurta 100 darbo vietų, tačiau į klausimą, kiek vietų bus sunaikinta, taip ir neatsakė. Neatsakė, ir ką turės veikti dar 400 ar 500 žmonių, išstumtų iš savo žemių.

Tąkart Pabradės poligone lankėsi ir Eigirdžių bendruomenės pirmininkė Aušra Macienė. „Žmonės susitikime dalyvavusių kariškių klausė, kiek hektarų ir kuriame miške jie atsodino, nes, įrengiant poligonus, iškertama galybė medžių. Žinote, ką jie atsakė? Esą jie neprivalo to daryti. Pasiteiravus apie kelių mokestį, atsakymas toks pat: „Nieko nemokame, mums nepriklauso.“ Ūkininkas su savo vienu traktoriumi į pagrindinį kelią gal kartą ar du per metus išvažiuoja, bet kelių mokestį mokėti privalo, o kariškiams – viskas už ačiū. Tai į ką pavirstų mūsų keliai?“ – retoriškai klausė A. Macienė.

Nenuostabu, kad ir po apsilankymo Pabradės poligone nei rajono gyventojams, nei valdžiai netapo aiškiau, kaip čia viskas bus. Kaip per iniciatyvinės grupės organizuotą piketą sakė ūkininkas Vladas Termenas, susirinkimuose atrodė, kad vietos valdžia žino gerokai mažiau už ūkininkus. „O geriausia, kad mūsų seniūnas Antanas Jokubauskis, atėjęs į mano kiemą, pareiškė, kad jam poligonas... patinka. Kaip toks žmogus gali mums atstovauti ar ginti mūsų interesus?“ – piktinosi ūkininkas.

Iš patrankų šaudys ar grūdines kultūras sės?

Kelionė į Pabradės poligoną žemaičius tik dar labiau paskatino ginti savo teises ir nė už ką neatiduoti žemių. „Kodėl kiti kariniai poligonai įkurti smėlynuose, o Žemaitijoje turi būti pačiose derlingiausiose žemėse? Gal tame poligone ne iš patrankų šaudys, o grūdines kultūras sės, kad juodžemio prireikė?“ – šaipėsi vietiniai.

V. Termenas pastebėjo, kad toje vietoje, kur dabar žvėrinčius įrengtas, būtų ginklų sandėlis. O du ūkininkai iš jų seniūnijos su visomis žemėmis, trobomis ir ūkiniais pastatais atsidurtų pačiame poligone. „Blogiausia, kad dabar karantinas ir negalime nei žmonių sukviesti, nei ko kito griebtis, – nusiminė A. Macienė. – Mes turime lyderę – Jurgitą Zabaliūnaitę iš Tryškių, bet ir ji nieko negali, kol visi sėdime namuose. O laikas eina...“

Telšių rajono meras K. Gusarovas sakė, kad Mažeikių ir Akmenės rajonų tarybos sprendimus jau priėmė. Artimiausiu metu dėl savo pozicijos apsispręsti turės ir Telšių rajono taryba. „Kai bus aiški mūsų pozicija, kreipsimės į įvairias valdžios institucijas“, – kalbėjo meras ir vylėsi, kad rajono taryba bus ne kariškių, o rajono gyventojų pusėje.

Roma MĖČIENĖ

ŪP korespondentė

2021-03-09