Gerbiamas docente, kaip manote, ar veterinarijos specialistų Lietuvoje esama pakankamai?
Situaciją su veterinarijos specialistais vertinčiau dviprasmiškai. Reikalas tas, kad veterinarijos specialistus rengia dvi mokymo įstaigos. Yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuris rengia veterinarijos gydytojus, ir VIKO, kuri rengia veterinarijos felčerius. LSMU kasmet parengia apie 130 veterinarijos gydytojų. Tai yra labai daug. Palyginimui pasakysiu, kad Izraelyje, kuriame gyvena beveik 6 mln. gyventojų, kasmet rengiama apie 60 veterinarijos gydytojų. Tad Lietuvoje tarp veterinarijos gydytojų yra milžiniška konkurencija, o štai veterinarijos felčerių trūksta ir jie yra labai paklausūs. Apskritai manau, kad veterinarijos felčeriai turi labai didelį potencialą. Neabejoju, kad jie gali perimti apie 30–40 proc. gydytojų darbo, o gydytojai turėtų rūpintis tik gydymu ir medicininiais sprendimais. Mūsų klinikoje jau senokai gydytojai visiškai nesirūpina medikamentų užsakymu, būtino prekių krepšelio formavimu, vaistų nurašymu, operacinės paruošimu ir panašiais dalykais. Visa tai daro felčeriai. Aš ir pats savo padėjėjai, kuri yra VIKO absolventė, pasakau: „Linute, man reikia tokio ir tokio siūlo su tokia ir tokia adata...“ Ir viską gaunu. Gydytojas turi ateiti į operacinę, imti skalpelį ir pjauti. Tai ir yra jo funkcija, jo darbas, kuriam jis ruoštas.
Ar Jus, kaip klinikos vadovą, tenkina veterinarijos specialistai, kuriuos parengia VIKO?
Mūsų klinikoje iš viso dirba 54 žmonės. 28 iš jų yra VIKO Veterinarijos katedros absolventai. Jų darbu esu patenkintas. Kasmet pas mus įsidarbina 3–4 studijas baigę studentai. Kai kurie dirbti klinikoje pradeda dar būdami studentais. Tokius dalykus aš labai skatinu. Dalyvauju baigiamųjų darbų gynimo komisijoje. Jau ne vienerius metus Veterinarijos studijų programos absolventų klausiu: „Ar Jūs dirbate pagal specialybę?“ Apie 60 proc. diplomantų atsako, kad jie pagal specialybę dirba. Tai labai geras rodiklis.
Esate ne tik klinikos vadovas, bet ir dėstytojas. Ką galite pasakyti apie Veterinarijos katedroje sudarytas sąlygas studijuoti?
Čia reikėtų paliesti du aspektus. Esamą materialinę bazę ir dėstytojų kolektyvo kompetenciją. Kalbant apie materialinę bazę, ji dabar yra tiesiog pasakiška. Yra viskas, ko reikia veterinarijos specialistui. Naujausia, pati įvairiausia aparatūra, kuria studentai naudojasi studijų procese ir lavina savo praktinius įgūdžius, yra puikiai įrengta ir aprūpinta Veterinarijos klinika.
VIKO pavyko suburti labai profesionalų personalą. Tarp dėstytojų yra nemažai praktikų. O praktikai – veterinarijos naujovėms imlūs ir apie jas pirmieji sužinantys žmonės. Tad tų naujovių būna, dėstytojai stengiasi jas kuo greičiausiai įtraukti į studijų programas. Kaip pavyzdį galiu paminėti radiologijos kursą. Jis dabar dėstomas studentams. O juk be šio kurso absolventai iš Radiacinės saugos centro negautų leidimo dirbti su rentgeno aparatais. Veterinarijos katedros dėstytojai rengia įvairius seminarus studentams, pavyzdžiui, apie gyvūnų anesteziologiją. Juose ne tik veterinarijos studijų programos studentai, bet ir jauni mūsų klinikos gydytojai.
Ar daug VIKO absolventų, baigusių veterinarijos studijų programą, tęsia mokslus toliau?
Taip, jų yra. Tokių mūsų klinikoje per metus būna vienas ar du. Pavyzdžiui, mūsų darbuotoja Renata Abaravičienė. Ji baigė veterinariją VIKO, įsidarbino mūsų klinikoje, metus padirbėjo, tada įstojo į LSMU. Po 6 metų ji tapo puikia veterinarijos gydytoja ir toliau darbuojasi pas mus.
Pokalbio pradžioje minėjote apie veterinarijos felčerio specialybės potencialą. Ar ši tendencija pastebima tik Lietuvoje, ar ir tarptautiniu mastu?
Manau, ši tendencija yra tarptautiniu mastu. Felčeriai perima dalį veterinarijos gydytojų funkcijų. Štai mūsų klinikoje su anesteziologijos aparatais iš pradžių dirbdavo veterinarijos gydytojai. Ilgainiui pastebėjome, kad klientams gerokai padidėjo sąskaitos už paslaugas. Anestezija ėmė kainuoti vos ne daugiau nei pati operacija – juk veterinarijos gydytojo valandinis darbo užmokestis yra didesnis nei felčerio. Nusprendėme su anesteziologijos aparatais dirbti apmokyti veterinarijos felčerius. Ir ką jūs manote? Jie puikiai susitvarko su šiuo darbu, jį atlieka labai kruopščiai ir atsakingai, yra motyvuoti. Arba kitas pavyzdys. VIKO studentams, kurie mūsų klinikoje atlieka praktiką, visada leidžiu ir skatinu patiems „pačiupinėti“ rentgeno aparatą. Patiems paguldyti pacientą, nustatyti prietaisą, paspausti mygtuką, padaryti nuotrauką, išsaugoti ją… Ir jie puikiai su tuo susitvarko. O juk radiologinius tyrimus paprastai atlieka veterinarijos gydytojas. Apibendrindamas pasikartosiu. Veterinarijos felčerio profesija turi labai daug potencialo.
Gerų žodžių Veterinarijos studijų programos absolventams negaili ir AB „Auga Group“ gyvulininkystės vadovas Ronaldas Bilskis. „Mūsų grupės įmonėse dirba ne vienas ir ne du VIKO veterinarijos studijas baigę veterinarijos felčeriai. Daug jų darbuojasi jau ne vieną dešimtį metų. Turiu pasakyti, kad jų darbu esame labai patenkinti. Mūsų grupės gyvulininkystės įmonėse veterinarijos felčeriai atlieka pagrindinius gyvulių sveikatos priežiūros darbus. Ant jų pečių gula didelė atsakomybė ir, turiu pasakyti, su ja jie puikiai susitvarko. Galiu pabrėžti, kad veterinarijos studijas baigę absolventai į mūsų įmones dirbti ateina jau turėdami gerą teorinį pasirengimą ir, kas labai svarbu, puikių praktinių įgūdžių.
Dauguma jų yra žingeidūs, atviri naujovėms. Tad įsilieti į mūsų įmonių darbo ritmą nėra labai sunku. Puikus pavyzdys galėtų būti Kęstutis Radziulis. Jį, kaip kolegą ir darbuotoją, pažįstu daugiau nei dvejus metus. Jis vadovauja gyvulininkystės padaliniui „AUGA Nausodė“ žemės ūkio bendrovėje. Būdamas stiprus gyvulininkystės specialistas jis greitai pasiekė puikių rezultatų bendrovės gyvulininkystės srityje.
Turėdamas puikų išsilavinimą ir žinių, mokėdamas jas taikyti praktikoje, jis nuolat gerina rodiklius, kurie metai iš metų vis auga. Baigęs VIKO ir įgijęs veterinarijos felčerio specialybę, Kęstutis nenustojo siekti žinių ir baigė LSMU. Noras tobulėti ir augti kaip specialistui padėjo jam pasiekti biomedicinos daktaro laipsnį. Jis ir dabar yra dažnas seminarų ir įvairių mokymų lankytojas ir tai padeda būti visų naujienų sūkuryje, susipažinti su mokslo pasiekimais ir taikyti juos praktikoje.
Pats būdamas tokia įvairiapuse asmenybe, jis mielai žiniomis dalijasi su kolegomis. Dažnai fermoje su Kęstučiu galima pamatyti praktiką atliekančius studentus, gaunančius ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Beje, jis yra ir VIKO Veterinarijos katedros docentas. Kaip vadovas ir kolega labai džiaugiuosi, kad mūsų kolektyve dirba tokie žmonės kaip K. Radziulis.“
VIKO vienintelė Lietuvoje siūlo Veterinarijos krypties studijas, kurias baigę studentai įgyja profesinio bakalauro laipsnį ir tampa aukštos kvalifikacijos veterinarijos felčeriais. Veterinarija – medicinos specialybė, susijusi su naminių ir laukinių gyvūnų sveikata, priežiūra, gydymu, prevencija ir gyvūninės kilmės maisto produktų kontrole ir sauga. Kasmet veterinarijos studijas VIKO Agrotechnologijų fakultete baigia apie 50 absolventų. Jų pasirenkamos veiklos spektras, baigus studijas, labai platus. Absolventai įsidarbina privačiose ir viešosiose veterinarijos įstaigose, stambių galvijų žemės ūkio bendrovėse, maisto ir veterinarijos laboratorijose, farmacijos įmonėse, beglobių gyvūnų organizacijose.
Partnerio turinys
VIKO nuotraukos