Daržininkų derlių lemia orai, jo realizavimą – pandemija

Šiemet dauguma daržovių augintojų neatsidžiaugia regėdami gražiai užaugusių daržovių plotus, tik baiminasi, kad, subjurus orams, kur kas kukliau gali atrodyti jų saugyklos. Be to, kas sukaupta, reikia realizuoti, o tai gali būti naujas iššūkis, grasinantis nuostoliais.

Vieniems pasisekė, kiti – nusivylę

„Derlius geras, bet nelabai kam jo reikia. Šiemet visos daržovės neblogai užderėjo. Tikėkimės, kad bus geras ruduo ir leis derlių nuimti. Kai kurie, nurinkę svogūnus, pradėjo bulves kasti, kai kurias kitas daržoves rinkti, ir ne tik parduoti, bet ir į saugyklas“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Jos žodžius patvirtino Memenčių kaimo (Panevėžio r.) ūkininkė Milda Mikelionienė: „Šiemet derlius geras, nuo šalnų nenukentėjo. Kai kurių daržovių buvome pasisodinę ir prieš gegužės sniegą, bet juk ir šalčio nebuvo, sniegas tą pačią dieną nutirpo. Mums šie metai geri.“

Ūkininkė 60 ha žemės augina agurkus, bulves, gūžinius, pekininius kopūstus, morkas, paprikas, ridikus, svogūnus, smidrus, pupeles. Derlių pradeda nuimti, bet kol kas tik pagal užsakymus, nes viskas dar auga, o po truputį kasa bulves, morkas, pradeda nuiminėti ir pekininius kopūstus.

Moteris augina ir netradicines kultūras, bet nedaugžodžiauja: „Pekininius kopūstus rinkausi todėl, kad esu agronomė ir juos moku auginti. Yra daug subtilybių, su kuriomis ne visi susitvarko. Jų Lietuvoje auginama mažai, nes ne visiems sekasi. Bet negi iš savęs duonos kąsnį ištrauksiu ir visiems padalin- siu?“ – nusijuokė, išgirdusi klausimą apie tas subtilybes.

Yra ir ūkininkų, kuriems mažiau pasisekė, nes šiųmetė gegužė nubaudė. Tarp jų – marijampoliškis smulkusis ūkininkas Rimantas Radžiūnas. Į jo 10 ha telpa daugiausia baltagūžiai, garbanotieji, smailiagūžiai, mėlyngūžiai, pekininiai kopūstai, bet išsitenka ir svogūnai, bulvės, morkos, ir šiltnamiai su pomidorais. Pernai ūkininkas neatsidžiaugė kopūstų sėkme, todėl šiemet jų pasėjo daugiau nei įprastai. Bėda, kad per anksti patikėjo šiltu vasariu ir kovu, todėl jau kovą per tris kartus dalimis pasodino savo išaugintus kopūstų daigus, bet balandį ir gegužę visiškai pabjuro orai, ir du pirmus kartus pasodinti kopūstai iššalo, o trečią – „paskendo“. Orams atšilus ir pradėjus kaisti, ūkininkas bandė gelbėtis pasėdamas naujos sėklos. Rinkosi vietą ten, kur žemiau, drėgniau. Iš persėtų kopūstų R. Radžiūnas kažin ko nesitiki.

„Kitiems gal labiau pasisekė. Šiemet planavome auginti daugiau kopūstų, bet išėjo mažiau, – pasiguodė ūkininkas. – Jei žinai, kokie orai bus, gali labai daug priplanuoti, o dabar tai vėjas, tai lietus, tai šalna, tai sausra. Gegužę apsnigo visas obelis ir braškes. O ką padarysi? Tik prifotografavau, kaip „gražiai“ braškės po sniegu auga.“

Rudenį – nauji iššūkiai

„Jei nesutrukdys orai, daržovių derlius bus kaip reta geras, bet ar jo kam nors reikia?“ – svarsto Z. Cironkienė. Ji pastebėjo, kad jau apribota ir ketinama dar labiau apriboti viešojo maitinimo įmonių veiklą, o nuo spalio 16 d. – ir mokyklose vėl grįžti prie nuotolinio mokymo. Tai būtų naujas smūgis daržovių augintojams, kurie smarkiai nukentėjo per kelis koronaviruso mėnesius, kai niekam nereikėjo ankstesnių metų derliaus daržovių, nes maitinimo įmonės paprastai sunaudoja didelę dalį jų išaugintų daržovių, bet per karantiną jos nedirbo ir neturėjo ko maitinti, todėl ir daržovių nereikėjo.

„Jei panašiai elgsis ir kaimyninės valstybės, bus dar prasčiau, nes didelė dalis mūsų eksportuojamų daržovių buvo nukreipta irgi būtent į jų viešąjį maitinimą. Daugiausia būdavo išvežama bulvių ir burokėlių, morkų. Šis eksportas šiemet sustojo“, – sako asociacijos vadovė.

Jos žodžiais, eksportuoti ir taip buvo sudėtingiau, nes, nepaisant degalų kainų kritimo, buvo išbrangęs krovinių transportas. Esą vežėjų firmos turi kone dvigubai didinti išlaidas darbo užmokesčiui. O daržovių kainos nekito, netgi mažėjo. „Bet juk ir mūsų visi darbininkai dirbo su kaukėmis, dezinfekcinėmis priemonėmis, tik mūsų produkcijos kainos dėl to nepakilo. Kiekvienas gali skambinti iš savo varpinės, bet daugiausia vis tiek moka silpnesnis“, – kalbėjo Z. Cironkienė. Anot jos, eksportas buvo apstojęs ir dėl to, kad per karantiną buvo mažiau pasienio punktų, pro kuriuos buvo leidžiama pravažiuoti.

Asociacijos vadovė pasakojo, kad, užklupti realizavimo bėdų, pavasarį daržovių augintojai sumažino burokėlių sėją, nors ankstesniais metais jų paklausa buvo padidėjusi. „Apskritai mums burokėlių produkcijos eksportui trūkdavo. Vasaros pradžioje jų stigo ir Lietuvos prekybos centruose. Šiemet, jei neatgis eksportas, padėtis bus sudėtinga, nes burokėlių bus daugiau, nei reikia Lietuvos rinkai. Daugiau Lietuvoje ūkininkai išaugina ir eksportuojamų bulvių. Kopūstai, morkos, svogūnai suvalgomi ir Lietuvoje. Tačiau jei visus likusius mėnesius viešojo maitinimo įmonės ir vėl nedirbs, ko gero, ir šių produktų bus per daug“, – svarstė ji.

Z. Cironkienės žiniomis, daržovių augintojai dabar tik spėlioja, kaip bus rudenį, nes pavasarį, sustojus eksportui, sandėliuose dar buvo likę neparduota tik bulvių ir burokėlių, o padėčiai pasikartojus, nebus kur dėti ir kitų daržovių. „Taigi, derlius geras, bet nerimas dėl jo realizavimo irgi didžiulis, – sako pašnekovė. – Mūsų daržovių kokybė gera, vertinama ir užsienyje, tačiau netgi prastais metais turėdavome eksportą riboti, gerai apsiskaičiuoti, kad netyčia per daug neišvežtume, kad užtikrintume kiekius prekybos tinklams, didmeninės prekybos bazėms.“

Ji neabejoja, kad šie metai bus sunkūs ūkininkams, kurie daržoves tiekia mokykloms, vaikų darželiams, kavinėms, restoranams. Visi jie turėjo gerai pasiskaičiuoti, bet kaip skaičiuoti, kai niekas nepraneša, kaip bus rytoj ar po savaitės. Perdirbimo įmonėse irgi sudaromi grafikai, pagal kuriuos turi būti patiektas numatytas kiekis daržovių, tačiau produkcija, kurią buvo numatyta eksportuoti šių metų kovą–gegužę, liko neišvežta. „Daugiausia Lietuvos daržovių įprastai vežama į Italiją, Vokietiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją – jas koronavirusas paveikė ypač smarkiai. Taigi, pavasaris buvo sudėtingas ir, matyt, ne ką lengvesnis bus šių metų vasaros–rudens sezonas“, – prognozuoja asociacijos vadovė.

Turgeliuose – smulkieji

Smulkieji ūkininkai, daržoves auginantys mažesniais kiekiais, daugiausia jas stengiasi parduoti ūkininkų turgeliuose, kuriuose dominuoja produkcija iš didmeninės prekybos bazių, atvežta iš Lenkijos, Turkijos, Olandijos ir kai kurių kitų šalių. Su ja ūkininkai linkę konkuruoti kokybe ir įvairove.

„Pirkėjams reikia platesnio asortimento, todėl ir auginu kuo įvairesnių kopūstų, kitų daržovių, – sako R. Radžiūnas. – Mano visos pajamos yra iš ūkio, todėl daugiausia prekiauju turgeliuose. Prekybos tinklams reikia didelių kiekių, o mano ūkelis mažas. Jie ir superka daržoves tokia kaina, kokia man netinka. Aš parduodu tik tiems vartotojams, kuriems reikia mažiau, – turgelių lankytojams ir tik kai kuriems restoranėliams, kavinukėms, vaikų darželiams.“

Mokyklų valgykloms ūkininkas daržovių neaugina, nes ten skelbiami konkursai, kuriuos laimi irgi ne visada sveikiausios, bet visada pigiausios produkcijos tiekėjai didmenininkai.

Gerokai didesnį ūkį valdanti M. Mikelionienė teigia, kad savo užaugintą produkciją tiekia daugiausia prekybos tinklams ir didmenininkams. „Realizacija tegu rūpinasi tie, kurie tuo verčiasi, o aš neturiu nei laiko, nei noro tuo užsiimti ir turguje stovėti. Mano darbas yra auginti“, – sako Panevėžio krašto ūkininkė.

Kitaip nei R. Radžiūnas, kuris stengiasi visus darbus atlikti pats su šeima ir kelis žmones pasisamdo tik tada, kai reikia skubiai derlių nuimti, panevėžietė nevengia šiek tiek žmonių įdarbinti ir vasarą, ir kai reikia derlių nuimti. Ravėtojų ji nesamdanti, nes tai didžiulė prabanga – jų darbą atliekantys pesticidai bei kitos apsaugos nuo piktžolių ir vabzdžių priemonės.

Savo ruožtu R. Radžiūnas apgailestauja, kad ir labai prireikus pasisamdyti žmonių labai sunku, nes žmonėms jau gėda prisipažinti, jog darbuojasi žemės ūkyje, nors čia pasidarbavę neretai ir pripažįsta, kad pas jį geriau, negu dirbti kitus darbus, bet renkasi kitur, kad ir prasčiau. „Taip jau išauklėta visuomenė, kad valgyti ne gėda, o auginti – gėda“, – ironizuoja smulkusis ūkininkas.

Ne tik ekologiniai ūkiai

Atrodytų, Lietuvos daržininkystėje turėtų dominuoti ekologiniai ūkiai, bet, kaip teigia Z. Cironkienė, iš tikrųjų bent tarp jos asociacijos narių aiškiai dominuoja intensyvios daržininkystės ūkiai, kurių yra 110 tarp 115 asociacijos narių. Tačiau iš viso Lietuvoje, anot jos, tausojančia žemdirbyste verčiasi maždaug pusė ūkių.

Didesnė nemažėjanti bėda, anot jos, yra tiesioginių išmokų „medžiotojai“, kurie, siekdami gauti didesnes išmokas, deklaruoja ir augina ne tai, ko labiausiai reikia rinkai, o tai, kam reikia mažiausiai darbo. Antai Lietuvoje yra deklaruota 700 ha, kuriuose auginami moliūgai. Mažesniame plote auginamos morkos. Deklaruoti krapų plotai sudaro 1 tūkst. ha. „Tokiems ūkininkams išmokama didelė dalis paramos, nors ji turėtų tekti tiems, kurie iš tikrųjų vargsta kasdien“, – mano asociacijos vadovė.

Pasak jos, šiemet buvo deklaruota 6,2 tūkst. ha tausojančios žemdirbystės ūkių, bet apie 1 tūkst. ha sudaro „pseudoūkiai“, deklaruojantys, jog augina moliūgus, krapus, baltuosius ir juoduosius ridikus. „Iš tikrųjų tokiuose ūkiuose prekinės produkcijos nėra, o tik deklaracijos dėl didesnių susietųjų išmokų, dėl didesnės beakcizio kuro normos“, – svarstė Z. Cironkienė.

Anot jos, minėtos produkcijos poreikio Lietuvoje tikrai nėra. Taigi, yra prekinės produkcijos augintojai ir yra išmokų medžiotojai. Juk, pavyzdžiui, moliūgus auginti pigiau. Jie kitais metais ir vėl pasisėja kitame lauke, ir niekas, stebėdamas iš palydovų, nepasakys, kad nieko nėra pasėta. Pasėję aliejinius ridikus, juos deklaruoja kaip baltuosius ar juoduosius. „Lietuvoje nėra tokios paklausos, kad moliūgai ar krapai būtų auginami šimtuose hektarų. Juk morkas tiekiame rinkai ir dar eksportuojame. O kur moliūgai, krapai dingsta?“ – nesusivokia asociacijos vadovė.

Ji ŪP teigė, kad asociacija šį klausimą ne kartą kėlė įvairiose institucijose. „Mes diskutuojame su valdžia, nuo kurios priklauso tiesioginių išmokų paskirstymas, ją informuojame apie galimus pažeidimus. Pastebime visiškai nelogiškus deklaracijų duomenis. Rašome pranešimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai, – pasakoja ji. – Mums atsako, kokių priemonių imamasi ir ko pasiekta, esą šiemet bus didesnė tokių pasėlių patikra. Esą moliūgai, krapai yra laikomi daržovėmis, kurias galima auginti pagal tausojančios žemdirbystės reikalavimus, bet jeigu jų nebus ir jei jie neatitiks reikalavimų, tai tokie ūkiai nebus traktuojami ir užskaitomi kaip auginantys daržoves. Mūsų asociacija siekia, kad moliūgai, krapai būtų išbraukti iš tiesioginėmis susietosios paramos išmokomis remiamų žemės ūkio kultūrų sąrašo, jeigu neatitiks reikalavimų, o didesnė parama turėtų būti teikiama plačiai vartojamoms daržovėms. Susietoji parama turi būti skiriama ūkiams arba kultūroms, kurių mažėja ir kurie patiria sunkumų.“

Apskritai, anot Z. Cironkienės, vasara nebuvo prasta, bet metai tikrai bus sunkūs. Namų ūkiai šiemet svogūnų, morkų suvartojo daugiau, bet kopūstų – gerokai mažiau nei įprastai. Pagal salotų sudėtį tai irgi matyti. Agurkai, pomidorai – grynai vasarinės daržovės, nors daugiau parduodama raugintų. Asociacija siuntinės pasiūlymus daržovių augintojams, raginimus pranešti kolegoms apie bent kokią landą užsienio rinkose, vos gavus kokią užklausą. Tačiau pastaruoju metu ir užsienio, ir vidaus prekyba stoja, nors liepą–rugpjūtį buvo aktyvesnė.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas