Daug kalbama, mažai daroma

Teks dažnai rinktis

Tarpinius pasėlius Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai tyrinėja nuo 2000-ųjų metų, daug kalba šia tema, šviečia ūkininkus.

LAMMC Žemdirbystės instituto (ŽI) Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaitė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad, atsižvelgiant į bendrosios žemės ūkio politikos suformuotus tikslus, ūkininkams dažnai teks rinktis tarpinius pasėlius, taikyti supaprastinto žemės dirbimo būdus. Todėl pastaraisiais metais mokslininkai, vykdydami EIP veik­los grupės projektą „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti“ ir vesdami seminarus bei organizuodami lauko dienas, viliasi, kad bent kelios dešimtys naujų ūkininkų teisingai pasinaudos šia technologija.

Ši tema žemdirbiams yra labai aktuali, vieni nori kultivuoti tarpinius pasėlius, kiti tai jau daro, tačiau ir jiems iškyla tam tikrų neaiškumų, klausimų. „Ūkininkams trūksta žinių. Dauguma tarpinius pasėlius užaria. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad įterpta augalų masė greitai skaidosi, todėl laisvas mineralinis azotas kaupiasi gilesniuose dirvožemio sluoksniuose ir padidėja rizika jam išsiplauti. Norime atkreipti ūkininkų dėmesį į skirtingų augalų liekanų sėklų įterpimą ar mulčiavimą dirvos paviršiuje, paskatinti naudoti supaprastintą žemės dirbimą. Tačiau daugelis naudoja tradicinį, plūginį metodą“, – pastebėjimus išsakė projekto vadovė. Pasak mokslininkės, jų tikslas – kad ūkininkai pasirinktų tinkamiausius technologinius sprendimus, inovatyvias technologijas, kad pavasarį vasarinius javus sėtų supaprastintu žemės dirbimu, kad dirva visą žiemos periodą būtų padengta augalais.

Verta auginti

Dr. L. Šarūnaitė teigė, kad tarpinius pasėlius tikrai verta sėti. Juos auginant sumažėja azoto išsiplovimo nuostoliai, dirvožemio erozija. „Ūkininkams pristatėme tyrimus iš dešimties lauko bandymų, atliekamų įvairiuose šalies regionuose. Juose rudenį, prieš sėją, buvome paėmę mineralinio azoto iš 0–60 cm sluoksnio, vėliau tą patį padarėme vegetacijos pabaigoje. Buvo nustatyta, kad dirvožemyje sumažėjo mineralinio azoto, ypač ten, kur buvo didesnis tarpinis pasėlis. Tai reiškia, kad jis buvo surinktas tarpinių augalų ir išliko dirvos paviršiuje. O jei tarpiniai pasėliai būtų įterpiami arimu, atsirastų galimybė, kad azotas išsiplaus į gilesnius dirvožemio sluoksnius“, – sakė mokslininkė. Todėl, žvelgiant iš aplinkosauginės pusės, tai nėra gerai, o kitas dalykas – pasėti augalai neišnaudoja visų galimybių.

LAMMC ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja teigė, kad tarpiniai pasėliai padidina organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir išlaiko visas maisto medžiagas viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Auginamų vasarinių grūdinių kultūrų derlingumas padidėja, nes azotas išlieka pavasariui, neišsiplauna. Ir tai yra labai svarbu. „Literatūrinėje apžvalgoje ir kituose tyrimuose, kuriuos atlikome institute, įžvelgėme ekonominę naudą taikant teisingas augimo technologijas: nuolat sėjant tarpinius pasėlius padidėja derlius, ūkininkai gali sumažinti trąšų, energetines sąnaudas. Būtent mes ir siekiame parodyti ūkininkams visą technologinę grandinę, kaip teisingai panaudoti tarpinius pasėlius, juos pasirenkant pagal augalų kaitą ir turimą techniką ūkyje“, – akcentavo dr. L. Šarūnaitė.

Ji sakė, kad projekte dalyvauja ekologinių ir intensyvių, tradicinių ūkių šeimininkai. Intensyviuose ūkiuose, žvelgiant į sėjomainą, kurioje vyrauja keletas prekinių augalų, bioįvairovę papildo tarpiniai pasėliai.

Gera matematika

Pakruojo r. ūkininkai Viktorija ir Andrius Kvedarai tarpinius pasėlius sėja ketvirtus metus. „Pagrindinė tarpinių pasėlių pasirinkimo ir auginimo priežastis buvo reikalavimai juos auginti. Toks buvo mūsų pirmųjų metų prioritetas. Antraisiais metais pastebėjome šių augalų teigiamą poveikį: šiek tiek pagerėjo augalų derlingumas ir kokybė. Todėl didinome tarpinių pasėlių plotus. Galiausiai visus laisvus plotus užsėjome tarpiniais pasėliais, kurie sudaro 50–60 ha. Domimės tarpinių pasėlių mišinių sudėtimi, bandome atrasti ir pritaikyti savo ūkiui labiausiai tinkančius“, – redakcijai pasakojo V. Kvedarienė. Ji patarė ir kitiems ūkininkams auginti tarpinius pasėlius, užsėti jais kuo didesnius plotus, nes dirvožemis pasipildo organinėmis medžiagomis, gerėja jo struktūra, o svarbiausia – tarpiniai pasėliai dirvožemį apsaugo nuo erozijos.

Ukmergės r. įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Atkočių agroservisas“ turi dar daugiau tarpinių pasėlių auginimo patirties. Pasak bendrovės agronomo Romo Žvikevičiaus, tarpiniai pasėliai yra sėjami rudenį ir išlaikomi iki pavasario. „Dažniausiai pasėti tarpinių pasėlių augalai, kuriuos sudaro 5–6 kultūros, per žiemą nušąla. Todėl pavasarį tik išpurename žemę ir sėjame vasarojų“, – ŪP pasakojo R. Žvikevičius. Jis teigė, kad pavasarį, sėjant javus, sumažinama tręšimo azotinėmis trąšomis norma, taip pat pastebėjo, kad ir dirvožemio tyrimai yra geresni. Todėl matematika – visai nebloga.

Turėtų padidėti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 37, 2023 m. balanžio 4 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.