Pirmą kartą dramblinius česnakus, sveriančius po pusę kilogramo ar daugiau, išvydo prieš kelerius metus, o dabar telšiškė Lina Steponavičienė be jų neįsivaizduoja savo daržo. Nenusivylusi po pirmų nesėkmių ir nepabūgusi eksperimentuoti, dabar kasmet užaugina vis didesnius švelnaus skonio dramblinukus. Paslaptis gana paprasta: kuo didesnę skiltelę sodinsite, tuo stambesnis česnakas užaugs.
Stiprūs kaip antibiotikai
Ar tikrai įspūdingo dydžio dramblinis česnakas ne toks skanus kaip įprastas? L. Steponavičienės nuomone, jų nereikia vienodinti: „Dramblinukai yra švelnesnio skonio, pasižymi ir česnako, ir poro savybėmis. Kai kam jie dėl to netgi labiau patinka.“ Kol kas didžiąją dalį užaugintų dramblinių česnakų telšiškė išdalija, maistui teko naudoti nedaug. Mėgsta jų įdėti į daržovių troškinius ar mišraines žiemai. Didesni eksperimentai virtuvėje prasidės tada, kai sumažės poreikis dalytis ir daugelis smalsuolių bus jų prisiauginę.
Kadangi drambliniai česnakai sparčiai populiarėja, atliekama vis daugiau tyrimų, siekiant atskleisti jų savybes ir naudą. Šis augalas priskirtas Allium genčiai. Tai puikus vitaminų E, C ir A šaltinis. Kaip ir įprastuose česnakuose, juose taip pat yra alicino, žinomo dėl antibakterinių savybių. Alicinas – česnako antimikrobinio poveikio pagrindas.
Moksliniuose straipsniuose rašoma, kad drambliniai česnakai (Allium ampeloprasum) labai efektyvūs kaip gamtos sukurti antibiotikai, veikiantys įvairias bakterijas, o kai kurias jų naikina netgi veiksmingiau už paprastus česnakus.
L. Steponavičienė akcentavo, kad kaip ir įprasti česnakai, pasižymintys vėžį veikiančiomis savybėmis, drambliniai (jų ekstraktai) gali padėti sulėtinti vėžio ląstelių augimą.
Dydžiui svarbus sodinimo laikas
iskas prasidėjo nuo 15 dramblinių česnakų skiltelių: dešimt jų L. Steponavičienei parvežė iš Didžiosios Britanijos, dar penkis pirko iš Lietuvos augintojų. „Informacijos apie juos buvo nedaug, bet norėjosi išbandyti, – prisipažino pašnekovė. – Nuėmus derlių paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė česnakų užaugo vienskilčiai. Tada pradėjau analizuoti klaidas.“
Galima pastebėti augintojų nuomonių, kad juos reikia sodinti rugsėjį–spalį, nes vėliau pasodinti neužauga dideli. Antrais metais telšiškė šių česnakų pasodino spalį ir jie spėjo sudygti. Mulčiavo lapais, bandė apsaugoti nuo žiemos šalčių, bet kitais metais vėl buvo nemažai vienskilčių, o patys česnakai ne tokie dideli, kokių tikėjosi. L. Steponavičienė tada nusprendė, kad jie suvargo sudygę iš rudens.
„Man labai patinka eksperimentuoti, o nesėkmės noro ieškoti ir atrasti nesumažina, – nenuleido rankų telšiškė. – Pasiteisino sodinimas vėlai rudenį. Stebiu orų prognozę ir maždaug tada, kai šaltukas prognozuojamas už poros savaičių, sodinu. Užpernai sodinau pačioje gruodžio pradžioje – ir česnakai užaugo didžiuliai.“
Atrastos tiesos – ypač svarbios augintojams. „Kuo didesnę skiltelę sodinsite, tuo didesnė tikimybė užauginti didelę česnako galvą, – pabrėžė L. Steponavičienė. – Iš mažų skiltelių, tikėtina, užaugs svogūno formos viengalviai česnakai. Tokį pasodinę kitais metais, greičiausiai jau sulauksite nemažos galvos su skiltelėmis.“
Saulės ir pelenų mėgėjai
L. Steponavičienei pavyko užauginti dramblinių česnakų galvų, kurių svoris viršijo ir pusę kilogramo, nors kai kurie augintojai didžiuojasi net 700–800 g sveriančiais milžinais.
Augalas užauga stambus, todėl sodinti reikia toliau vieną nuo kito ir daug giliau nei paprastus česnakus.
Telšiškė jiems parenka saulėtą daržo vietą. Rudenį į duobutes įpila daugiau pelenų. Dar keliskart pelenais barsto ir lysvėse augančius dramblinukus. Daržo žemė gana molinga, per vasaros sausras tampa labai kieta, tad tenka nemažai purenti, kad laistant patektų daugiau vandens.
Derlių nuima liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Kaip ir paprastus česnakus, nurautus reikia išdžiovinti, tik drambliniai džiūsta ilgiau, nes jų galvutės ir stiebai stambesni. Augintojų nuomone, šių česnakų geriau nedžiovinti saulėje, nes gali apkarsti. Verčiau sudėti šešėlyje arba gerai vėdinamoje, perpučiamoje sausoje patalpoje.
Daugina ir „vaikučiais“
Dramblinius česnakus galima dauginti ne tik skiltelėmis, bet ir jų „vaikučiais“, užaugančiais po žeme.
Dar vienas telšiškės eksperimentas: „Šie mažyliai kieti kaip riešutukai ir turi du apvalkalus. Vienais metais sukišau į žemę tokius, kokie užaugo, – nesudygo nė vienas. Kitąmet nuėmiau viršutinį apvalkaliuką – sudygo nedaug. Todėl daugiau nebežaidžiau, o lukštenau ir mečiau į puodą. Greičiausiai suklydau sodinusi pavasarį, kai atšilo žemė. Bijojau, kad nesušaltų.
Vadovaudamasi kitų patirtimi, pastebėjau, kad kai kurie augintojai juos sodina į dirvą anksti rudenį ir sulaukia gerų rezultatų. Eksperimentą pratęsiau savaip: gruodžio pradžioje „nurengiau“ mažylių viršutinį „paltuką“, susodinau juos į platų vazoną ir pastačiau ant palangės namuose, koridoriuje – kad netektų per daug šilumos, bet gautų šviesos. Sudygo kone visi! Pavasarį, kai oras ir žemė atšilo, visus persodinau į lauką. Rezultatas nuostabus – užaugo nemaži vienskilčiai česnakiukai, keletas net iki 40 g svorio. Pernai jau antramečiai mažyliai lapkričio pradžioje iškeliavo į daržą kartu su didžiaisiais. Nekantrauju pamatyti, kas iš to išeis.“
Įdomu tai, kad L. Steponavičienė, sumaniusi sudžiovinti ir sumalti dramblinukų apvalkaliukus – baltuosius sluoksnius, kuriuos pasiliko valydama nuo skiltelių, tikrai nepasigailėjo: prieskoniai išėjo skanūs ir kvapnūs, lukštus lengvai sumalė.
Daržo puošmena
„Dramblinukai labai gražiai žydi didžiuliais burbulais, nenusileisdami dekoratyviniams, – tai dar viena priežastis, dėl kurios juos pamėgo telšiškė. – Vieni augintojai tvirtina, kad, kaip ir žieminiams česnakams, būtina išskinti žiedkočius, nes kitaip augalai suvargs ir bus maži. Kiti aiškina priešingai – kad reikia leisti žydėti, nes jie sėklų nebrandina, todėl ir nenukenčia.“
Žiedkočių patariama neišmesti. L. Steponavičienės žiniomis, jie yra valgomi, jais galima gardinti įvairius patiekalus. Telšiškės sudžiovinti ir išsaugoti dramblinių česnakų žiedų burbulai ištisus metus puošia jos šeimos namus.
„Pernai pasodinau kelis dramblinukus atskirai ir leidau jiems žydėti, – dar vieną savo eksperimentą atskleidžia pašnekovė. – Mano nuostabai, šie česnakai užaugo vieni iš didžiausių, o žiedų bumbulai ilgai džiugino vazoje. Vieningos nuomonės ir vienos patirties nėra, tad laisvė daržininkams rinktis.“
Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ
Linos Steponavičienės nuotr.
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.