Deklaravimo sezono staigmenos žinomos iš anksto

Ne už kalnų pavasaris – pats metas pradėti svarstyti, koks bus artėjantis pasėlių deklaravimo sezonas. Juolab kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė diskusijų pradžią. Aiškėja, dėl kurių pasėlių deklaravimo taisyklių nuostatų bus daugiausia ginčų.

Svarbesnių   pakeitimų – pora

ŽŪM ateinančią savaitę ketina viešai pristatyti ministro įsakymo „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Be to, naujovės bus atskirai aptartos su savivaldybių žemės ūkio specialistais.

Naujovių nedaug, jos žemdirbių bendruomenei nebus staigmena. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis įvardijo dvi svarbiausias. Abi susijusios su siekiu mažinti ratą asmenų, kurie gviešiasi tiesioginių išmokų už plotus, tačiau jokios pridėtinės vertės nesukuria, bet nenorima kartu bausti ir tikrųjų ūkininkų.

Pareiškėjams, kurie turi daug pievų, bet nelaiko gyvulių (ar jų skaičius „nepadengia ploto“), išlieka draudimas smulkinti žolę. Tačiau, atsižvelgiant į ūkininkų pastabas, išimtis praplečiama. Dabar ne 3 proc., o 10 proc. deklaruojamo ploto žolę galima bus tvarkyti ūkiui parankiu būdu.

Kitas pakeitimas aktualus dirbantiems valstybinę žemę – reikės įrodyti teisėtumą į šį plotą. Į projektą įtraukta nuostata, numatanti pareigą nuo paraiškos pateikimo dienos į Valdų registrą įkelti sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Manoma, kad tai padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai prie informacijos apie laisvą valstybinę žemę turintys asmenys įsigudrindavo ją deklaruoti. Ministerijos vadovybės atstovas užsiminė, jog aiškinamasi, ar NŽT gali dalytis informacija su registru – jeigu tai įmanoma, ūkininkai bus išvaduoti nuo papildomo formalaus darbo.

Apie kai kuriuos smulkesnius pakeitimus

Yra ir daugiau, smulkesnių taisyklių pakeitimų. Kai kuriais jų vėlgi norima užkirsti kelią piktnaudžiavimams.

Norint eliminuoti apsimestinį ūkininkavimą, vaisių, uogų, daržovių augintojams numatoma pareiga įrodyti, kad derlius yra iš tiesų užauginamas. Tam bent 10 dienų prieš pirmąjį derliaus nuėmimą (kai deklaruojama 3 ha ir daugiau) reikės į programėlę „NMA agro“ įkelti nuotraukas iš kelių skirtingų vietų ir bendrą vaizdą.

Kai kam gali būti skausminga nauja nuostata, jog Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima bus teikti skundus ar pranešimus apie netiksliai ar neteisėtai deklaruotus plotus ne tik einamaisiais metais, bet ir per praėjusius trejus metus.

Pasak E. Giedraičio, dauguma smulkesnių pakeitimų norima tvarką paprastinti. Tarkime, apie sutvarkytus apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotus galima bus pranešti visus metus, nelaukiant metų pabaigos. Nelieka reikalavimo periodiškai įdirbti juodąjį pūdymą – pakaks bent kartą įdirbti po birželio 1-osios. Atskiras kodas atsiranda atkurtiems daugiamečių ganyklų ar pievų, daugiamečių žolių plotams deklaruoti (AGP).

Mulčiavimo draudimui bus išimčių?

Draudimas smulkinti pievų žolę sušvelnintas, tačiau vis tiek išlieka. Ūkininkai baksnoja pirštu, kad toks draudimas prieštarauja žaliajam kursui – verta paskaičiuoti, kiek degalų ir laiko pievoms tvarkyti sugaištama, o surinkta žolė niekam nepanaudojama. Kita medalio pusė – kai kurių šakų atstovai norėtų daugiau išimčių. Apie tai, kad visą pievų žolę būtų leista tvarkyti savo nuožiūra, kalba galvijų augintojai. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė pastebi, kad dauguma mėsinių galvijų augintojų turi tik pievas. Jos skirtingos, yra tokių vietų, kad net privažiuoti keblu, bet jose gali būti ganoma.

„Būtų svarbi galimybė ganyti blogos agrarinės būklės plotuose, kur dažnai įsiterpę pavieniai medžiai ar miškeliai. Tokios vietos svarbios gyvūnų gerovei, būtų sveikintina jose ganyti ir leisti smulkinti žolę. Yra labai mažų uždarų plotų. Kituose plotuose galima būtų žolę kombinuotai tvarkyti, šienauti. Aplinkosauginiu požiūriu gamtai yra palankiausias mozaikinis modelis“, – teigia LMGAGA vadovė, atkreipdama dėmesį, kad siūlymas neapsiriboti 10 proc. išimtimi yra palankesnis ne tik galvijų augintojams, bet ir bioįvairovei.

Išimties norėtų ir bitininkai. Jie jau pernai mynė kelius pas valdžią ir rašė raštus, dėstė argumentus apie tai, kad žydinčios pievos jiems strategiškai reikalingos, jos – daugiaflorinio nektaro ir žiedadulkių šaltinis.

Galvosūkis dar neišspręstas

Pasak žemės ūkio viceministro, Lietuva tiesiog papuolė į tokią situaciją, kuri buvo numanoma. Esą ūkininkai nuo 2015 metų žinojo, kad ateis diena, kai pievas reikės atkurti, deklaruodami pasėlius dėl to pasirašydavo. E. Giedraitis tikina, kad tai ne šio ministrų kabineto bėda: daugiamečių pievų plotai ypač augo iki 2017 metų, šiek tiek ir 2018 m., o tuomet staiga pradėjo mažėti. Norint sugrįžti į referencinius plotus, šiemet reikėtų atkurti 43 tūkst. ha pievų, o kitais metais (bus jau kiti referenciniai metai) – jau 140 tūkst. ha. ŽŪM pradėjo derybas ir tikisi per vasario mėnesį išspręsti galvosūkį dėl pievų – galimai pavyks pakeisti daugiamečių pievų skaičiavimo metodiką, „perkelti“ buvusias pievas į miškus, agromiškininkystę.

„Mūsų ministras Kęstutis Navickas žino, kad karvei šieno nereikia, jai reikia gero pašaro. Ministerijoje niekas nesidžiaugia tuo, kad reikia atstatyti pievas, kurių niekam nereikia“, – sako viceministras E. Giedraitis. Pasak jo, Lietuvai kol kas sankcijos dėl daugiamečių pievų referencinių dydžių sumažėjimo negresia. O pievų neatkūrusiems ūkininkams, jei niekas nesikeis, būtų minusuota iš žalinimo išmokos, o kai plotas didesnis nei 3 ha, dar ir pritaikyta sankcija, kuri negali būti didesnė negu 25 proc. šios išmokos. Tai sakydamas, viceministras primena, kad dėl dalies veiklų sprendimas jau rastas, ir priduria: „Labai norime pasakyti, kad šiemet ūkininkams pievų atstatyti nereikės.“

Įtampa dėl pievų atkūrimo

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako, kad pasėlių deklaravimo taisyklių pakeitimų nenagrinėjo – pakeitimai smulkūs, techniniai, į juos paprastai daug nesikiša. Tačiau dėl prievolės atkurti daugiametes pievas asociacijos pozicija yra labai aiški.

LŽŪBA nuostatą dėl pievų atkūrimo jis išsako taip: „Problema mums aktuali tiek, kad, kaip sakoma, Jonas suarė, o Petras turės atsakyti. Mūsų pozicija tokia. Jeigu šitas plotas Registrų centre, kadastre užrašytas kaip ariama žemė, tai niekas neturi teisės ją amžiams padaryti pieva. Tai – mano turtas. Jei, tarkim, nusipirkau volgą, tai niekas negali man tvirtinti, kad tai – zaporožietis ir kad tą automobilį naudočiau kaip zaporožietį. Toje žemėje negalėsiu nei sėti, nei uždirbti iš jos. Pieva tik nendrinukėms ir varlėms. Jei mus vers atsėti, eisim į teismą.“

2022-01-29