Ispanai vertina elektros šoko kainą: vien tik mėsos perdirbėjai patyrė 190 mln. Eur nuostolį

Balandžio pabaigoje visame Iberijos pusiasalyje įvyko didelis elektros energijos tiekimo sutrikimas. Ispanijos skerdyklos dabar įvertino patirtą žalą, kuri siekia net 190 mln. eurų.

Skerdimo linijose buvo susikaupę apsvaiginti gyvūnai ir jų skerdenos. Daugumą vėliau teko utilizuoti, teigė Nacionalinė mėsos pramonės asociacija („Anice“) ir Mėsos pramonės federacija („Fecic“).

Tokiose įmonėse kaip „Litera Meat“ dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo veikla buvo visiškai sustojusi nuo 12:30 val. iki 1:00 val. nakties. Dėl prarastos žaliavos, darbo sąnaudų ir galimos žalos technikai bendrovė patyrė iki milijono eurų nuostolį.

Neveikė įranga

Žala skaičiuojama ir dėl nutrūkusios šaldymo grandinės. Mėsos perdirbimo pramonei sugedusią žaliavą teko utilizuoti.

Elektros energijos tiekimo trikdis, kuris tęsėsi net 18 valandų, padarė didžiulę žalą ir pienininkystės sektoriui.

Ūkininkų asociacijos COAG ir „Asaja“ pranešė, kad teko stabdyti karvių, avių ir ožkų melžimą. Nuogąstaujama, kad dėl to gyvūnams gali atsirasti sveikatos problemų. O talpyklose laikomo pieno nebuvo galimybių atvėsinti. Nukentėjo ir techninė įranga, ypač melžimo robotai.

Gyvulininkystės ūkiuose, kurie neturėjo avarinių generatorių, padėtis buvo kritinė.

Negalėjo palaistyti

Ūkininkų asociacijos teigimu, problemų kilo ir kai kuriems augalininkystės ūkiams. Kaip rašo ispanų leidinys „Diario de Burgos“, tai ūkiai, kurių laukai drėkinami. Pasak šalies ūkininkų asociacijos COAG vaisių ir daržovių skyriaus vadovo Andreso Gongoros, nors dar anksti vertinti, elektros energijos tiekimo nutraukimas sukėlė problemų dėl drėkinimo trūkumo, ypač vaisių ir daržovių augintojams kai kuriuose Pietų Ispanijos regionuose.

„Ypač tai pasakytina apie ką tik persodintus arbūzus, agurkus ar cukinijas, nes jie dabar yra jautriame augimo etape, kai jiems reikia daugiausia vandens. Laistymas paprastai planuojamas vidurdienį, bet pirmadienį to padaryti nebuvo įmanoma, o antradienį vis dar buvo vietovių, kuriose tiekimas dar nebuvo atkurtas iki vienuoliktos valandos. Prie to prisidėjo ir pūtęs stiprus rytų vėjas, dar labiau išdžiovinęs pasėlius“, – pridūrė A. Gongora.

Dėl to „nuostoliai siekė 40–50 proc. visų augalų“, – teigė Diego Bellido, produktus perdirbančių gamintojų asociacijos vadovas. Ūkininkai, kurie pirmadienio rytą sodino pomidorus, paprikas ar moliūgus ir negalėjo jų palaistyti, gali patirti didelių gamybos nuostolių.

Sutriko ir prekyba

„Agrarheute“ rašo, kad dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo daugelis prekybos centrų turėjo atsikratyti viso šaldytų maisto produktų asortimento. Neveikiant šaldymo grandinei maistas tiesiog sugedo.

„Casa Elías“ prekybos centras buvo priverstas užsidaryti, nes nebuvo įmanoma atsiskaityti už prekes. „Jie net neleido mums nusipirkti duonos“, – sako pirkėjai.

Taip pat centrui teko išmesti visą mėsą. Šaldyti produktai galėjo išsilaikyti nuo keturių iki penkių valandų, tačiau elektros nebuvo ilgesnį laiką.

Nors daugelis įmonių pasitelkė generatorius, žalą vis dar sunku įvertinti.

Verslo asociacija CEOE prognozuoja, kad bendra ekonominė žala Ispanijoje sieks apie 1,6 milijardo eurų. Kai kurie ekspertai netgi priskaičiuoja žalą nuo 2,25 iki 4,5 milijardo eurų.

Pramonės atstovai spėja, kad draudimas gali nepadengti patirtos žalos, nes ši situacija laikoma nacionaline nepaprastąja padėtimi.

Reakcija ir raginimas valdžiai

„Anice“ ir „Fecic“ išsiuntė laišką Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio išteklių ir maisto saugumo generalinei sekretorei Anai Rodríguez Castaño, kuriame išsamiai aprašė elektros energijos tiekimo sutrikimo poveikį. Remiantis jų pranešimais, skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse gamyba buvo staiga sustabdyta, dėl to sumažėjo apsvaigintų, paskerstų, bet neišdarinėtų gyvūnų ir ant perdirbimo linijų ar vėdinimo patalpose paliktų kabančių skerdenų vertė.

Be žaliavos sunaikinimo, taip pat buvo iš dalies ar visiškai sugadinta įranga, siurblinės, valymo įrenginiai, elektroninės sistemos. Šios savaitės antradienio rytą kai kurios mėsos perdirbimo įmonės vis dar neturėjo žaliavų atsargų, o tai gali dar labiau padidinti nuostolius.

Dėl visų šių priežasčių tiek Giuseppe Aloisio („Anice“), tiek Ignasi Pons („Fecic“) paragino vyriausybę įgyvendinti tiesioginės pagalbos ir kompensavimo mechanizmus, naudojant biudžeto nenumatytų atvejų priemones, ir perspėjo, kad šis incidentas atskleidė „didžiulį mūsų šalies energetikos sistemos trapumą“.

Parengė Ričardas Čekutis