Beveik tuo pat metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt) pranešė: „Lietuvą pasiekė dar vieno pietinio ciklono lietaus debesys. Vietomis per naktį iškrito labai didelis kritulių kiekis. Dėl gausaus lietaus dalis dirvų jau permirkusios, vanduo nesusigeria. Be to, kyla kai kurių ežerų, upių ir upelių vandens lygis. Meteo.lt duomenimis, per 12 valandų (liepos 29 d. tarp 21 val. ir liepos 30 d. 9 val.) daugiausiai lietaus iškrito: Varėnoje – 68,9 mm (tai sudaro net 4/5 liepos mėn. normos); Kaišiadoryse – 60,6 mm (2/3 mėnesio normos); Trakuose – 54,4 mm (62 proc. mėnesio normos).“
„Jau seniai reikėjo nuimti rapsų derlių, bet tokios oro sąlygos man neleido net pradėti šito darbo, – pasakojo ūkio šeimininkas V. Baršauskas. – Kaimynas ūkininkas pabandė kulti savo rapsus, vežė juos, turinčius daugiau nei 15 proc. drėgmės, parduoti. Bazinė rapsų drėgmė turi būti 8,5 proc., tai galima paskaičiuoti, kiek jis sumokėjo už tokių rapsų išdžiovinimą, kai 1 proc. džiovinimas be PVM kainuoja 7,4 Eur. Tai maždaug 50 Eur už toną! Be to, nėra nei gerų supirkimo kainų, nei gero derlingumo. Jis prikūlė apie 1 t/ha, nes pavasarinė kruša buvo nukirtusi didesnę dalį rapsų žiedų.“
Pašnekovas galėjo pasidžiaugti tik tuo, kad jo rapsų lauką ta kruša aplenkė. Bet užtat „pasisvečiavo“ šalnos. „Vieni žiedai nušalo, kiti ne, todėl rapsai nevienodai noko. Kurie anksčiau sunoko, tie jau nubirę, o kiti kažin ar besulauks pjūties. Tokiu metu jau turėjome būti pabaigę tvarkyti rapsų derlių, bet lietūs neleidžia to daryti. Jau reikia sėti naujojo derliaus rapsus... Jeigu taip ir toliau, rapsų šiemet, ko gero, nepasėsime. Ir išvis neaišku, ar pavyks su kombainu įvažiuoti į lauką ir nuimti nors ir prastą jų derlių“, – svarstė V. Baršauskas.
Jis teigė, kad jau treti metai, kai augalininkystė atneša tik nuostolius. Trąšos brangios, grūdų supirkimo kainos krito ir gamta neleidžia sudoroti derliaus. Pasiteisino mišraus ūkio puoselėjimas, nes pienas išgelbėjo nuo bankroto. V. Baršausko ir jo sūnaus Dovydo Baršausko, dirbančio akcinėje bendrovėje „Linas agro“ regiono agronomu, mišriame ūkyje – apie 300 hektarų žemės ūkio naudmenų. Jiedu laiko 60 melžiamų karvių, augina apie 50 mėsinių galvijų, o iš viso su jų prieaugliu – pusantro šimto galvijų. Maždaug 250 ha užima javai ir kukurūzai. Augina kvietrugius, kviečius, žieminius rapsus, žirnius, žieminius miežius ir kukurūzus. Pastarosios dvi kultūros – galvijų pašarui.
V. Baršauskas šiemet kol kas nukūlė tik miežius. Derlius – apie 5 t/ha. Visus juos sunaudos galvijų pašarui. Pasak ūkininko, miežiai – kaip piktžolė, nes vėliau labai sunku juos išnaikinti. „Mes miežius auginame tik dėl sėjomainos, dar jie reikalingi ir tam, kad turėtume kur išbandyti darbymečiui paruoštą kombainą, nes miežiai pjaunami anksčiausiai. Parduoti juos po 145 Eur/t neverta, puikiai tinka tik gyvulių pašarui. Juk dar reikia juos tręšti, purkšti herbicidais, todėl nelabai kas ir belieka. Gerai ir tai, kad gyvulių pašarui skirtų miežių nereikėjo vežti į džiovyklą ir ten brangiai mokėti“, – kalbėjo V. Baršauskas.
Ūkininkas sakė tikintis, kad bent rugsėjis šiemet bus gražus. Pašarui javus gal ir nupjaus, bet parduoti kažin ar galės, jei jie nebus normalios kokybės. „Dabar šilta, lyja, todėl gali užeiti septoriozė, tai „šakės“ – bus raudoni grūdai, kurių niekas nepirks. Parduoti tokius už mažiau nei 100 Eur/t tikrai neapsimokės. Prieš keletą metų yra tekę parduoti net po 70 Eur/t, nes niekas nemokėjo brangiau, už tokią kainą išsivežė latviai, kurie šituos grūdus sušėrė gyvuliams. Gerai, kad šiemet išankstinę grūdų pardavimo sutartį turiu sudaręs nedideliam kiekiui – tik 50 t kviečių, tiek tai tikrai iš 130 ha prikulsiu. Bet jie bus prastos kokybės. O jeigu taip ir toliau lis, gali būti, kad į laukus net neįvažiuosime. Po tokių lietingų orų reikės mažiausiai savaitės, kad kombainai galėtų įvažiuoti į laukus“, – aiškino ūkininkas.
Pasak V. Baršausko, pastarosiomis dienomis jau pradėjo veikti drenažai. Kelerius metus vanduo iš drenažo sistemos nebėgo, nes buvo sausros. Ūkininko žemė turi apie 50 našumo balų – priemolio dirvožemis, vos ne kaip Pasvalio krašte, bet ten dar ir juodžemio yra.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 1 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.