Didiesiems prekybininkams atsisakius rusiškų trąšų jos vis dar keliauja į Lietuvą

Didieji šalies trąšų prekybininkai importą iš Rytų nutraukė dėl karo Ukrainoje, tačiau kai kurios įmonės jas iš Rusijos perka siekdamos didesnio pelno, teigia rinkos dalyviai.

Šiemet sausį–liepą į Lietuvą įvežta 55,6 tūkst. tonų trąšų iš Rusijos, kurių vertė – 16,1 mln. eurų, arba 61,7 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai (145,3 tūkst. tonų už 74,5 mln. eurų), BNS nurodė Valstybės duomenų agentūra ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Anot jų, per visus 2022 metus iš Rusijos į Lietuvą buvo įvežta 203,7 tūkst. tonų trąšų, vertinamų 104,5 mln. eurų – 2,3 karto mažiau nei 2021 metais (463,9 tūkst. tonų).

Muitinės departamentas BNS pranešė, kad ES sankcijos Rusijoje pagamintoms trąšoms taikomos su išimtimis – nuo 2022 metų liepos 10 dienos apribojimai netaikomi konkrečiam kiekiui kalio chlorido ir kitoms trąšoms, kuriose yra šios medžiagos, taip pat azoto, kalio ir fosforo.

„Taigi, rusiškas trąšas galima importuoti į ES, bet ne daugiau kaip nustatyti kiekiai per metus. Jei metų eigoje būtų importuotas nurodytas kiekis, tai daugiau importuoti tais metais būtų draudžiama. Kitais metais vėl galėtų importuoti nustatytą kiekį“, – nurodoma departamento komentare.

Remiantis sankcijas nustatančiu ES tarybos reglamentu, per metus iš Rusijos į Bendriją galima importuoti 837,6 tūkst. tonų kalio chlorido ir 1,6 mln. tonų kitų trąšų, kuriose yra kalio chlorido, azoto, kalio ir fosforo.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Stalgienė BNS teigė, kad per septynis šių metų mėnesius į Lietuvą įvežtų rusiškų trąšų kiekis sudaro 3 proc. viso į Bendrijos šalis importuotų rusiškų trąšų. „Eurostato“ duomenys rodo, kad jų į ES įvežta beveik 1,9 mln. tonų.

Muitinės departamentas teigia nežinantis, kur keliauja į Lietuvą įvežtos rusiškos trąšos, neatmetama, kad jos gali būti išvežamos į kitas šalis.

„Sankcijos rusiškoms trąšoms nėra taikomos, todėl muitinė nekontroliuoja, ar jos lieka Lietuvoje, ar vežamos į kitas valstybes. Trąšos per Lietuvą gali būti vežamos į kitas šalis“, – teigiama departamento komentare.

Rinkos dalyviai: rusiškomis trąšomis prekiaujama dėl didesnio pelno

Žemės ūkio ir didmeninės prekybos bendrovės „Agrokoncernas“ vadovas Edgaras Šakys BNS teigė, kad įmonė rusiškų trąšų nepardavinėja ir nesiruošia to daryti, kol nesibaigs karas Ukrainoje.

„Už mūsų įmonę tai tikrai galiu pasakyti, kad nedirbame ir neplanuojame dirbti, kol tokia bus situacija, kol požiūris nepasikeis. Pirmiausiai turi sustoti tai, kas vyksta Ukrainoje, turi būti priimta visuomenės nuomonė, kad galima vėl bendradarbiauti“, – BNS sakė E. Šakys.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“, kuri yra viena didžiausių didmeninės trąšų prekybininkė Lietuvoje, trąšų prekybos vadovė Lina Magilevičienė taip pat teigė, kad grupė atsisakė rusiškos ir baltarusiškos produkcijos, kuri anksčiau užėmė didelę dalį juos asortimento.

„Nuo pat pirmų dienų, kai prasidėjo karas Ukrainoje, labai atsakingai į šitą vietą pažiūrėjo ir pareiškė, kad nedirba nei su Rusija, nei su Baltarusija. Nuo to momento visas trąšų tiekimas pasikeitė pas mus įmonėje kardinaliai, nes, ne paslaptis, iki tol su kaimyninėmis šalimis dirbome daug“, – BNS sakė L. Magilevičienė.

Anot jos, rusiškų ir baltarusiškų trąšų tiekėjus pakeitė Europos, Maroko, Egipto, JAV ir Kinijos bendrovės.

„Agrokoncerno“ vadovas teigia, jog įmonė dirba su Vokietijoje, Skandinavijos, Šiaurės Afrikos tiekėjais. Jis teigė nežinąs, kokios kitos rinkos dalyvės iki šiol prekiauja rusiškomis trąšomis.

„Man sunku komentuoti, kaip kitos įmonės elgiasi, pletkų čia visokių būna, o kaip iš tikrųjų, tai nežinau“, – sakė E. Šakys.

Anot „Linas Agro Group“ atstovės L. Magilevičienės, Lietuvoje prekyba rusiškomis trąšomis tebevyksta, kai kurios įmonės taip nori pasididinti pelną pigesnės produkcijos ir pervežimų sąskaita.

„Kad jos tiekiamos į rinką, rusiškos ir baltarusiškos trąšos, tikrai taip girdisi ir matosi. Kai kurios įmonės, tikėdamosi didesnio pelno vis dar tiekia tas trąšas į rinką (...) 50 ar 100 eurų tonai skirtumas yra dideli pinigai. Kainodara, manau, yra sunku konkuruoti – jos apylygės, bet jos yra vežamos. Nežinau, kaip kitos įmonės moka, nes dar yra bankiniai reikalai, bankai mato, kad rusiškas produktas“, – BNS sakė L. Magilevičienė.

Trąšos į Lietuvą keliauja per Klaipėdą

„Linas Agro Group“ perkamos trąšos į Lietuvą atkeliauja per Klaipėdos uostą. Anot L. Magilevičienės, kai kurių didžiųjų pasaulio trąšų prekybos įmonių atstovybės, reaguodamos į mažėjantį tiekimą iš Rytų, ima steigti savo atstovybes Lietuvoje, kad sudarytų geresnes sąlygas produkcijai įsigyti.

„Didieji treideriai ima steigti atstovybes Baltijos šalyse ir bando tiekti patys į uostus trąšas, kad mes galėtume mažesniais kiekiais iš sandėlių Klaipėdoje pirkti. Reaguoja į permainas ir ateina į šią rinką“, – sakė L. Magilevičienė.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika BNS teigė, kad uoste pastebimos permainos, sandėlius nuomojasi didžiosios pasaulio trąšų prekybos bendrovės – „Yara“ ar „Helm“.

„Didieji, tokie, kaip „Yara“, „Helm“ naudojasi Klaipėdos uosto sandėlių paslaugomis, kaupia tam tikrus kiekius ir po to mažesniais kiekiais pardavinėja. Kai kurios beveik tiesiogiai, bet dažniausiai – per atstovus. Vienos kompanijos seniau taip veikia, kitos tik dabar atranda“, – BNS aiškino V. Šileika.

E. Šakys taip pat sako, kad mažesni rusiškų trąšų logistikos kaštai šiuo metu yra didžiausias pranašumas, nes pačios produkcijos kaina mažai skiriasi.

„Dabar turbūt yra labai panašu, kad iš Rusijos važiuotų. Kadangi rusai veža į Indiją, Azijos kitas valstybes, dalyvauja konkursuose, tai ir bando išvežti į tas valstybes, kurios kitaip žiūri į juos, tai kadangi visi nori konkuruoti, viskas labai panašiai dėliojasi, nebėra kažkokių stebuklų. Mums tik laivais brangiau kainuoja atvežti, o pati veikli medžiaga praktiškai tą patį kainuoja“, – kalbėjo E. Šakys.

E. Šakys: ES galėtų visiškai atsisakyti rusiškų trąšų

„Agrokoncerno“ vadovo E. Šakio manymu, ES valstybės galėtų turėti vieningą požiūrį į rusiškas trąšas ir jų visiškai atsisakyti.

„Pirmiausiai tai turi būti valstybės politika kažkokia. Jeigu sakome, kad tai yra blogai, vadinasi nedirbame, o ne taip kad vienas gali, kitas negali. (...) Mums tokie dalykai nėra pateisinama ir aš įsivaizduoju, kad turi būti bendra pozicija, o ne taip kad kažkas kažką atsiveža, nuolaidžiauja, apsimeta aklais“, – BNS kalbėjo E. Šakys.

Rusiškų trąšų, anot jo, įmanoma atsisakyti sekant JAV ir Kanados pavyzdžiu, o pasaulinė pasiūla šiuo metu yra tokia, kad ES išsiverstų ir be produkcijos iš Rusijos.

„Aš kiek girdėjau, kad į JAV ir Kanadą, pavyzdžiui, įvežti, jeigu nėra po sankcijomis, galima, bet turi susimokėti tam tikrus mokesčius, kurie yra šiai dienai atgrasantys ir importo realiai ten nėra, todėl kad jau nekonkurencinga produkcija dėl to mokesčio. Ir pas mus lygiai tas pats: Europos Sąjunga ir pati gamina, ir galima iš kitur įvežti. Rusija kad ir buvo viena iš didesnių eksportuotojų, bet tai ne pirma ir paskutinė“, – sakė E. Šakys.

Autorius Valdas Pryšmantas/BNS

Andriaus Ufarto nuotr.