Kaunas +16,2 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 13 Bir 2025
Kaunas +16,2 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 13 Bir 2025

Redakcijos nuotr.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Draustis ar laukti pagalbos valdiškais pinigais?

2025/06/12


Šiais metais šalies ūkininkus jau ištiko dvi skirtingos gamtinės nelaimės. Pirmoji – liūtis ir kruša, siautėjusios antrąją Velykų dieną, balandžio 21-ąją, ir balandžio 22-ąją. Pasak Vokietijos draudimo įmonės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovo dr. Martyno Rusteikos, tuomet filiale buvo gauta daugiau nei 200 pranešimų dėl gamtos stichijos padarytos žalos. Balandžio 21-ąją daugiausia pranešimų dėl liūties padarinių atkeliavo iš Šiaurės Lietuvos – Joniškio, Pasvalio, Pakruojo r. – bei pranešta apie nedidelę krušą Kupiškio r. O kitos dienos vakarą iškritusi kruša pažeidė pasėlius Kauno, Vilkaviškio r., kai kuriose Marijampolės savivaldybės seniūnijose. Gana dideli – nuo 2 iki 4 cm – krušos ledėkai labiausiai sužalojo žieminių rapsų pasėlius. Antroji nelaimė – rekordinį laiką, net pusketvirtos savaitės, užsitęsusios pavasarinės šalnos.

Žalos atlyginimo dar teks palaukti

Pasėliams padarytos žalos įvertinimas yra ilgas procesas. M. Rusteika „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad skirtingų rizikų padaryta žala javams ir rapsams yra skaičiuojama keliais etapais. Ūkius, kurie dėl patirtų nuostolių nusprendė atsėti laukus, draudimo išmokos jau pasiekė. Kituose ūkiuose atliktos pirminės apžiūros ir po birželio 20 d. prasidės galutinis šalnų padarinių vertinimas. Krušos padarytos žalos galutinis vertinimas vyks prieš nuimant derlių – tada galima tikėtis ir galutinių draudimo išmokų.

O štai tik dabar Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pateikė informaciją, kad jau įvertinta praėjusių metų šalnų, trukusių vos 3 dienas, padaryta žala sodams bei uogynams, ir numatyta skirti 1,3 mln. Eur ūkininkų patirtiems nuostoliams kompensuoti (bus išmokėta pagal valstybės pagalbos taisykles). Parengtos valstybės pagalbos taisyklės turės būti suderintos, pirmiausia, su savivaldybėmis, kurios, kaip ir 2019 m., turėtų paskaičiuoti mokėtinas sumas. Taisykles taip pat reikės suderinti ir su Europos Komisija.

Išvada paprasta: geriau draustis, nei laukti pagalbos iš valdžios. Štai visai neseniai ŽŪM dar kartą atkreipė dėmesį į augalų ir (ar) pasėlių draudimą, kuris labai svarbus, siekiant valdyti ūkinės veiklos rizikas, sukeltas meteorologinių reiškinių. Ministerijos teigimu, aktualu tai, kad, draudžiantis nuo sausros ir iššalimo, iš Europos Sąjungos (ES) fondų kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama iki 50 proc. draudimo įmokos sumos, kai augalai ir (arba) pasėliai draudžiami nuo krušos, audros, liūties, snygio, šalnos, ilgalaikio lietaus, sausringo laikotarpio ir kitų rizikų.

Šiuo metu, t. y. nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., visose savivaldybėse galima teikti paraiškas dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimo. Įmokų kompensavimui numatyta skirti 6 mln. Eur iš ES lėšų ir daugiau nei 6 mln. Eur – iš valstybės biudžeto.

Situacija dėl pavasarinių šalnų padarinių gegužės 21 d. svarstyta parlamentinės kontrolės formatu ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje. Prireikus arba gavus daugiau informacijos iš ŽŪM, šis klausimas galėtų būti svarstomas KRK dar kartą.

Apsaugoti galėtų ir technologijos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, dalyvavęs pastarajame Seimo KRK posėdyje, ŪP teigė, kad Lietuvoje pasėlius ir sodus draudžia tik 20–30 proc. ūkininkų. „Vieni nežino, kad yra tokia galimybė, kiti galvoja, jog draustis per brangu, bet aš manau, kad visiškai ne per brangu, – kalbėjo M. Maciulevičius. – Juk nuostoliai gali būti didžiuliai. Pvz., Garliavos apylinkių seniūnijoje ūkininkaujančio Tomo Dirmeikio valdose kruša šį pavasarį visiškai sunaikino net 150 ha žieminių rapsų. Jis buvo apdraudęs pasėlius, nes jau seniau mudu su juo diskutavome, kad draustis verta. Dabar jau jam streso yra mažiau, nes dar daro bandymus ir galbūt pavyks šiek tiek derliaus gauti, kad mažėtų draudimo išmoka. Bet jis žino, kad jo išlaidos bus kompensuotos. Ir draudimo įmonės, ir jo interesas yra toks, kad iš tų laukų būtų gauta maksimali nauda.“

Pasak LŪS prezidiumo nario, niekas nedraudžia sodų ir uogynų nuo šalnų. Jis sakė, kad dar prieš dvejus metus kalbėjosi su draudikais ir siūlė bent Kauno r. įgyvendinti bandomąjį paketą – drausti sodus nuo šalnų padarinių. Vis dėlto draudikai per daug optimizmo neparodė ir nesiryžo to įgyvendinti.

„Aš daug metų važinėjau į klimato konferencijas Briuselyje, kai dirbau Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, – prisiminė ŪP pašnekovas. – Ten kalbėta, kad tie ekstremumai kasmet tik didės. Cikliškumas yra penkeri metai –
didėja, kol pasiekia piką, tada vėl nukrenta ir vėl didėja, kol vėl pasiekia piką. O mes jau tų šalnų matėme ne vienus metus, kur kas daugiau. Kitas dalykas – ne vien tik draudimas gali apsaugoti nuo nuostolių, bet ir technologinis ūkininkų apsirūpinimas, pvz., įranga, pučiančia vandens garus ir padarančia rūką. Negarantuoju, kad apsaugos 100 proc., bet nors dalį tikrai apaugo nuo šalnų. Buvo kalbama ir apie didelius ventiliatorius, pučiančius šilumą. Jie brangesni, bet irgi padeda kovoti su šalnomis. Gaila, kad tokiems aparatams niekada nebuvo nei europinės, nei nacionalinės paramos.“

M. Maciulevičius teigė, kad, žemės ūkio ministru dirbant Andriui Palioniui (2019–2020 m.), šias priemones buvo numatyta kompensuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, tačiau į valdžią atėjus konservatoriams, kompensacijų neliko.

„VH Lietuva“ – savidraudos fondas, ne pelno siekianti organizacija

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius ŪP sakė, kad jeigu yra protinga draudimo kaina, tada drausti pasėlius ekonomiškai naudinga. „Reikia vengti tų rizikų, toks ir yra draudimo tikslas, – teigė N. Gricius. – Deja, dažnu atveju draudimo įmokos draudikams tampa nauja verslo niša, didesniu uždarbiu. Manau, kad neretai ūkininkai permoka, nes, skaičiuojant gaunamų išmokų sumą ir padarytos žalos dydį, kyla abejonių, jog galimai iš to yra uždarbiaujama. Sumokėta draudimo įmoka kartais ūkiui gaunasi nepasverta kaina.“

„VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika ŪP sakė, kad šiuo metu yra apdrausta daugiau nei 550 tūkst. ha pasėlių. „VH Lietuva“ yra tarptautinio savidraudos fondo dalis, o ne pelno siekianti organizacija. Žemdirbiai, kurie draudžiasi, tampa savidraudos fondo nariais ir mūsų pagrindinis tikslas – sukurti priimtinas draudimo sąlygas, apie kurias diskutuojame apsidraudusių žemdirbių susitikimuose, strateginėse sesijose tam, kad juos apsaugotume. Tačiau ir patys pastebime, manau, kad ir žemdirbiai mato, jog orai tikrai ekstremalėja. O kartu su ekstremumais vis dažniau žemės ūkyje atsiranda įvairių derliaus nuostolių. Kadangi žemdirbiai patiria kiekybinius derliaus praradimus, reikia juos kompensuoti. Būtų smagu tiek žemdirbiams, tiek savidraudos fondui, jei nebūtų didelių nuostolių. Kiekvienais metais draudimo matematikai perskaičiuoja draudimo kainas pagal atskiras rizikas, jų pasireiškimą ir patirtus nuostolius“, – kalbėjo „VH Lietuva“ vadovas.

M. Rusteikos teigimu, iki 2023 m. pasėlių draudimo kainos keletą metų vis mažėjo. Pastaraisiais metais vis aktyviau pasireiškia krušos, liūtys, audros, šalnos, sausros, o šiais derliaus metais vėl užklupo kruša ir šalnos. Visi supranta, kad situacija nėra tokia paprasta.

„Esama rizika dalijamės su visais Europos žemdirbiais, – tęsė redakcijos pašnekovas. – Bet pirmiausia vis tiek turime pasižiūrėti į savo daržą. Ir jeigu matome, kad pasėlių draudimas tampa nuostolingas, patys žemdirbiai turi suvokti, jog kitais metais jie privalės prisidėti daugiau. Bet kalbėti, kad tai yra uždarbis, tikrai negalima. Pažiūrėjus į pasėlių draudimo situaciją nuo 2008 m. iki šios dienos, savidraudos fondo filialo Lietuvoje nuostolingumas yra 81 proc. Aritmetiškai skaičiuojant, žemdirbiams visuomet verta drausti pasėlius ir visiškai nesutinku su kitaip manančiais. Pirma, yra rizikos klausimas, nes kiekvienam žemdirbiui kompensuojami patirti derliaus nuostoliai pagal kiekvieną pažeistą lauką, antra – skaičiuokime 100 Eur pavyzdžiu: ūkininkui dalį įmokos kompensuoja valstybė ir jis sumoka tik savo likusią dalį. Aritmetiškai ūkininkas gauna daugiau, negu sumoka. Net neverta skaičiuoti, verta ar neverta.“

„VH Lietuva“ vadovas dar kartą priminė, kad Lietuvos filialas neturi akcininkų, todėl nereikia mokėti dividendų. O kadangi tai yra savidraudos fondas, tai patys žemdirbiai ir nusprendžia, ką daryti ir kada draudimo įmokos turi būti mažinamos. Gegužės 20-ąją Vokietijoje vyko apsidraudusių žemdirbių susirinkimas, į kurį Lietuvos ūkininkai, kaip savo atstovą, delegavo Raseinių r. ūkininką Alfredą Bardauską. Jis tvirtino metines ataskaitas, matė savidraudos fondo rezultatus, kuriuos pristatys apsidraudusių žemdirbių susirinkimo metu Lietuvoje.

„Meteorologinių reiškinių daugėja, jų intensyvumas auga, padaromi nuostoliai didėja ir didžiausia mūsų ateities grėsmė, kad vis dažniau susidursime su sisteminėmis, naujus požymius turinčiomis meteorologinėmis rizikomis. Jos apims ne pavienius laukus ar lokalias teritorijas, ne kurį nors vieną rajoną, kur iškris daug kritulių, viską naikins šalnos ar sausros, o didelę dalį Lietuvos teritorijos. Ir dabar gamtos atnešami nuostoliai jau keliauja per keletą Europos valstybių. Štai antradienį gavome iš kolegų pranešimą, kad atkeliauja liūtys ir krušos, kurios susiformavo Vokietijoje, dabar juda per Lenkijos teritoriją, o ketvirtadienio vakarą užgrius Lietuvą. Rizikos jau tapo kontinentinėmis, jos eina per visą žemyną“, – pasakojo M. Rusteika.

„Pagrindinis klausimas – ar turėsi kitais metais ką ir už ką sėti? Todėl kartu su visos Europos apsidraudusiais žemdirbiais stengiamės kiekvienam žemdirbiui užtikrinti pagalbą. Būtų neatsakinga sakyti, kad ateityje draudimo įmokos mažės, nes dabar yra politikų noras apmokestinti draudimo sutartis. Draudimo įmoka dėl šito nemažės, tik didės. Už tai privalės sumokėti galutinis paslaugos naudotojas. Su žemdirbiais, valstybinėmis institucijomis turime susitarti, kurios rizikos jiems yra aktualios, svarbiausios, kokios turėtų būti draudimo išmokos patyrus nuostolius. Nuo to priklauso draudimo kaina. Tikrai žinau, kad pasėlių draudimo produktų Europoje ar pasaulyje, už kuriuos nereikėtų mokėti, tikrai nėra. Todėl kiekvienam žemdirbiui linkiu, kad būtų ramūs metai, nuimtų puikius derlius ir rinkose būtų geros kainos. Įtampą šiandien visi jaučia ir nėra patys ramiausi metai tiek draudimo sektoriuje, tiek ir patiems žemdirbiams“, – teigė ŪP pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad pasaulyje ir Europoje vis daugiau draudimo organizacijų iš šitos žemės ūkio sektoriaus veiklos – pasėlių draudimo – pasitraukia. Taip elgiasi todėl, kad yra didžiulė rizika, ją sunku suvaldyti. Jei nėra rizikos pasidalijimo platesniu mastu ir būtų tik Lietuvoje veikianti draudimo organizacija, būtų labai sudėtinga dirbti. Pasak M. Rusteikos, „VH Lietuva“ visada atvira įvairioms diskusijoms, pasiūlymams, reaguoja į tai, ką išsako ŽŪM ir ūkininkų bendruomenė.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis