„Vieni žvejoja, kiti renka pašto ženkliukus, o aš auginu gyvates – tai mano pomėgis“, – sako įspūdingos egzotinių gyvūnų kolekcijos savininkas Dainius Statkevičius, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos biologijos mokytojas.
Įspūdingos rūšys, bet ne dydžiai „Ropliais susidomėjau vaikystėje, kai dar mokiausi mokykloje. Tai buvo žalčiai ir driežai, kurių galima aptikti Lietuvoje“, – sako D. Statkevičius. Studijų metais jis pradėjo kolekcionuoti roplius, bet vėliau tam neturėjo sąlygų, gyveno bendrabutyje. „Praėjus keliems dešimtmečiams šis pomėgis atgimė, nes tai, kuo domiesi nuo vaikystės, niekur nedingsta“, – teigia biologijos mokytojas. Pastaruoju metu D. Statkevičius savo kolekciją šiek tiek sumažino, bet rūšinę įvairovę stengiasi išlaikyti: iš viso laiko 28 gyvates ir žalčius. Vieni iš įdomesnių jo augintinių, saugomi Europos konvencijos, yra Madagaskaro smaugliai, Vietnamo vienaragės gyvatės, tajų bambukiniai žalčiai. Ne kiekvienoje privačioje kolekcijoje rasi ir plačiajuosčių bambukinių žalčių. Karališkosios ir pieniškosios gyvatės, karališkieji pitonai, amūro žalčiai yra įprasti ropliai, juos laiko nemažai žmonių. Patys didžiausi Madagaskaro smaugliai. Jų ilgis dabar apie 1,2 metro, bet šios gyvatės vertinamos pagal kūno masę. „Stengiuosi laikyti tokių rūšių roplius, kuriuos galėčiau išmaitinti pelėmis. Kiti augina tigrinius pitonus, užaugančius iki 2–3 metrų, o paskui suka galvą, kuo juos šerti“, – pasakoja D. Statkevičius, atsisakantis įspūdingų dydžių roplių.
Painios laikymo taisyklės
Prieš keletą mėnesių D. Statkevičiaus augintinių sąlygas tikrino gamtos apsaugos darbuotojai. Biologijos mokytojas stebisi, kad gyvūnų laikymo taisykles nustato specialistai, kuriems trūksta kompetencijos.
„Paprastas pavyzdys: reikalaujama, kad terariumo aukštis būtų ne mažesnis kaip metras. Jei tokiame terariume laikyčiau karališkąjį pitoną, jis labai greitai nustotų maitintis. Jie nemėgsta didelių erdvių, jaučia stresą. Karališkojo pitono patiną laikau nedideliame 80 cm ilgio terariume. Jie nėra aktyvūs, nelaipioja į vieno metro aukštį. Be to, daugumai roplių reikia UVB spindulių. Tokių lempų veikimo diapazonas – 30 cm. Ir jeigu ji bus pakabinta vieno metro aukštyje, nebus veiksminga“, – gyvūnų laikymo sąlygas aiškina kolekcininkas.
Egzotinių gyvūnų laikymo reglamente konkrečiai nenurodyta, kurių rūšių roplius draudžiama auginti namuose. „Leidžiama laikyti tik tokius, kurie nekelia pavojaus žmonių sveikatai, bet toks pasakymas yra labai abstraktus. Nėra nė vieno gyvūno, kuris negalėtų žmogui įkąsti. Net ir žiurkėnas. Tiesa, yra gyvačių, kurios pasižymi agresyvumu. Tigrinis pitonas ne tik įspūdingo dydžio, bet linkęs į agresiją. O karališkasis pitonas – rankinis gyvūnas. Jų negalima vienodai vertinti“, – teigia D. Statkevičius.
Pavojingų roplių neaugina
Kaunietis roplius perka Vokietijoje ir Čekijoje. Keturis kartus per metus Vokietijoje vyksta egzotinių gyvūnų mugės, kuriose parduodami driežai, vėžliai ir gyvatės. Suvažiuoja augintojai iš visos Europos, atskrenda net iš Amerikos. Žmonių srautas būna toks didelis, kad net gatvėse stabdomas transportas.
Čekijoje egzotinių gyvūnų mugės daug kuklesnės, bet jos vyksta kiekvieną savaitgalį vis kitame mieste. Europoje šie gyvūnai labai populiarūs.
Mugėse nuodingos gyvatės parduodamos atskirame paviljone, kur budi apsauga, medikų brigada, jaunesni kaip 18 metų lankytojai neįleidžiami. Vokietijoje galima įsigyti pavojingų rūšių gyvūnų, tik reikia turėti leidimą.
„Mano nuomone, privačiose kolekcijose nereikia laikyti nuodingų gyvačių. Visada galima rasti panašios išvaizdos nepavojingos rūšies gyvūną. Kam auginti vieną nuodingiausių gyvačių – žaliąją mambą, jei gali įsigyti Vietnamo vienaragę, taip pat žalios spalvos. Net diskutuočiau dėl tariamai nuodingų gyvačių, pavyzdžiui, kiauliasnukių, kurios nepavojingos, bet jų seilės nuodingos. Jei įkąstų, gali būti rimtų sveikatos sutrikimų“, – teigia D. Statkevičius.
Terariumai – interjero dalis Egzotinių gyvūnų kolekcininkas įrengė tokius terariumus, kurie puošia kambarį, yra interjero dalis. „Terariumai turi būti tokie, kad būtų ne tik malonu gyvūnus stebėti, bet ir patogu prižiūrėti“, – sako kaunietis. Kasdienės priežiūros gyvatėms ir žalčiams daug nereikia. Terariumų temperatūra reguliuojama automatiškai, gyvūnai maitinami kartą per savaitę, jaunikliai – du kartus. „Šėrimas užtrunka apie tris valandas. Stengiuosi maitinti kiekvieną atskirai, roplio iš terariumo neiškeliu. Reikia stebėti, kad vienas iš kito grobio neatimtų. Kraiką būtina pakeisti kas tris mėnesius ar rečiau. Ropliai nesukelia alergijos, netriukšmauja – neloja, nemiaukia ir nečiulba“, – pasakoja biologijos mokytojas. Savo augintinius jis kartais iškelia iš terariumo, nes reikia pripratinti prie rankų. Bet ne visi ropliai tai mėgsta – muistosi, stengiasi išsisukti. „Visada labai ramūs pitonai, gali nešioti juos kaip šaliką“, – šypsosi D. Statkevičius. Lietuvoje yra daug žmonių, kurie domisi egzotiniais gyvūnais. Vis dėlto tai nauja sritis, kuri sunkiai skinasi kelią. „Man buvo keista išgirsti, kad žmogus nenorėtų turėti kaimyno, kuris laiko egzotinius gyvūnus. Mano ropliai niekada nėra pabėgę iš namų“, – sako kaunietis.
Pitonas – ne kačiukas
Norint auginti roplius, pirmiausia reikia investuoti į įrangą. Kainuoja ir jų išlaikymas, terariumų šildymas elektra. „Vietnamo vienaragėms nereikia aukštos temperatūros, pakanka 24–26 oC, beveik kaip kambario. Bet jos mėgsta daug ėsti. Karališkiesiems pitonams reikia aukštesnės temperatūros – apie 30 oC, bet jie per metus tris keturis mėnesius nieko neėda. Tai natūrali fiziologinė jų būsena, per tą laikotarpį pitonai nepraranda nė gramo kūno svorio. Manau, dėl to Vokietijoje pitonai yra labai populiarūs, vokiečiai apskaičiuoja, kad gyvūno išlaikymas daug nekainuoja“, – teigia D. Statkevičius.
Gyvatės ar žalčio jauniklio kaina svyruoja nuo 50 litų iki kelių šimtų eurų. Žinoma, yra tokių rūšių roplių, kurie kainuoja tūkstančiais. „Man teko matyti karališkojo pitono albinosų formos patelę, kurios kaina – 25 tūkst. eurų. Visos gamtininkų išvestos spalvinės formos yra brangios“, – sako egzotinių gyvūnų kolekcininkas.
Pradedantiesiems augintojams ir mokyklinio amžiaus vaikams jis pataria auginti kukurūzinį žaltį, Durango karališkąją, Kalifornijos karališkąją gyvates.
Roplys gyvens mažiausiai penkiolika metų, todėl reikia labai gerai apgalvoti prieš jį įsigyjant. „Kai nusibos, ne taip lengva bus jam rasti naują šeimininką, pitonas – ne kačiukas“, – perspėja Dainius Statkevičius.
Rita Šemelytė