Pagal pateiktą EK siūlymą naujame fonde ES žemės ūkio, didžiosios dalies kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių, skirtų palaikyti pajamas ir remti investicijas, finansavimui rezervuota bent 302 mlrd. Eur suma, iš jų žuvininkystės politikos priemonėms – 2 mlrd. Eur bei 6,3 mlrd. Eur žemės ūkio rezervui. Palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu, EK pasiūlytas biudžetas sumažėja apie 20 proc., skaičiuojant einamosiomis kainomis.
Kitos kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemonės taip pat galės būti remiamos, tačiau joms nėra rezervuojamos konkrečios lėšos ir tai tampa valstybių narių prioritetų ir susitarimo klausimu.
ES žemės ūkio ir maisto komisaras C. Hansen pažymėjo, kad šios lėšos bus apsaugotos nuo perskirstymo kitiems poreikiams. Jos apims tiesiogines išmokas, aplinkosaugines paskatas, investicijas, paramą jauniesiems ūkininkams, išmokas ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei kt. Jis šį pasiūlymą pavadino „geru rezultatu žemės ūkiui ir ūkininkams“.
Žemės ūkio ministerijos vertinimu, pateiktas EK pasiūlymas yra toli nuo to, ko dauguma ES žemės ūkio ministrų (taip pat ir Lietuvos) reikalavo – nejungti ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) finansavimo į vieną fondą su kitomis sritimis, užtikrinti adekvatų biudžetą, išsaugoti dabartinę BŽŪP 2 ramsčių struktūrą.
Kol kas nėra aišku, kokia pasiūlyto finansavimo dalis teks Lietuvai. Taip pat nėra atsakymo dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp ES valstybių narių, ar išpildytas pažadas atsižvelgti į mūsų – kaip ES rytinio pasienio regiono – specifiką ir daugelį kitų aktualių klausimų. Visas su Daugiamete finansine programa susijęs dokumentų rinkinys bus nagrinėjamas tiek ES Taryboje, tiek Europos Parlamente, todėl galutinis rezultatas gali keistis.
LR Žemės ūkio ministerijos informacija