Ekologai tikrina Europos bendrijos svarbos buveines

Buveinė – tai natūrali augalų ir gyvūnų gyvenamoji vieta. Natūralios buveinės susiformuoja per daugybę metų. Pievai reikia mažiausiai dvidešimties metų, o kartais net ir per tiek laiko neįsigali buveinei būdingi augalai. Taip gali atsitikti, jei užsisėja vienos rūšies ar invaziniai augalai ar neganoma ir nešienaujama pieva apauga krūmais. 

Prieš dešimt metų buvo suburta specialistų komanda, kuri keliavo per šalį ir inventorizavo EB svarbos buveinės visoje Lietuvos teritorijoje. Pagal šios inventorizacijos duomenis, dabar ekologai ir tikrina buveines. 

Lietuvoje aptinkamos 53 tipų Europos svarbos natūralios buveinės – pajūrio smėlynų, vandens, pievų, pelkių, atodangų ir uolų bei miškų. Kiekviena buveinė turi savo kodą, pavyzdžiui, 6510 – šienaujamos mezofitų pievos, 6210 – stepinės pievos, 9070 – medžiais apaugusios ganyklos ir kt. 

Buveinių tipai išskiriami, atsižvelgiant į jose augančius augalus bei jų rūšinę sudėtį. Tam yra sudaryti kiekvienos buveinės tipinių ir būdingų augalų sąrašai. Šiuose sąrašuose yra ne augalo pavadinimai, kaip esame įpratę juos vadinti – šlamutis, smilga, ar dobilas, o konkrečios rūšys, pavyzdžiui, dirvinis dobilas, baltasis dobilas, kalninis dobilas ir t. t. 

Kai kurių augalų rūšis nustatyti nėra lengva. Jie gali skirtis tik lapelio viršūnėlės smailumu ar žiedų atspalviu. Vien viksvų Lietuvoje yra apie 40 rūšių ir ne specialistui jos visos atrodo gana panašios. 

Ekologai tikrina buveinių būklę: gera, patenkinama ar bloga. Jei inventorizuojamose teritorijose randamos naujos buveinės, jas gamtosaugininkai įtraukia į žemėlapį. 

Siekiamybė – išlaikyti kuo daugiau geros būklės buveinių ir užtikrinti jų apsaugą bei stengtis, kad bėgant laikui, patenkinamos bei prastos būklės buveinės atsikurtų ir vėl taptų geros būklės buveinėmis.

Parengta pagal Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją

Viršelyje: Reta buveinė - medžiais apaugusios ganyklos.