ES prekyba žemės ūkio ir maisto produktais: sulėtėjo, bet išlieka perteklius

Eksportas

ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė 2024 m. rugpjūtį pasiekė 18,6 milijardo eurų. Palyginti su liepa tai 10 proc. mažiau, tačiau 1 proc. daugiau nei 2023 m. rugpjūčio mėn. Bendras eksportas nuo sausio iki rugpjūčio padidėjo iki 155,8 mld. eurų, t. y. +2 proc. nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais.

Pagrindinė eksporto kryptis išliko Jungtinė Karalystė. Jai teko 23 proc. viso ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Palyginti su pernai jo vertė buvo 35,1 mlrd. eurų, arba +3 proc. didesnė.

Antroje vietoje yra Jungtinės Valstijos – 13 proc. viso ES agromaisto prekių eksporto. Jo vertė palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu pakilo 19,6 mlrd. Eur, arba +10 proc. Augimą lėmė didesnės pagrindinių produktų, tokių kaip alyvuogių ir alyvuogių aliejaus, kainos bei eksporto apimtis.

Tarp svarbiausių užsienio prekybos partnerių išlieka Kinija ir Rusija, tačiau ES eksportas palyginti su 2023 m. gerokai sumenko. Kinijos rinkai teko 6 proc. viso ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto, tačiau jo vertė palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu susitraukė 785 mln. eurų, arba -8 proc. Tai lėmė visų pirma kiaulienos, grūdų ir pieno produktų eksporto sumažėjimas. ES eksportas  į Rusiją palyginti su pernai susitraukė 557 mln. eurų, arba -12 proc. Pasak ataskaitos, tai lėmė sumažėjusi įvairių prekių apimtis, tarp jų alkoholis ir likeris bei vynas, vyno pagrindo produktai.

Labiausiai kilo alyvuogių ir alyvuogių aliejaus eksporto kreivė – dėl aukštų kainų jo vertė ūgtelėjo 1,8 milijardo eurų (+58 proc.). Tuo tarpu grūdų eksporto vertė dėl mažesnių kainų sumenko 1,3 mlrd. eurų (-13 proc.), nors eksporto apimtys padidėjo +6 proc. Eksportuojamo cukraus ir izogliukozės kiekis padidėjo +184 proc. Taigi ES vėl tapo grynąja eksportuotoja.

Importas

ES žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė 2024 m. rugpjūtį sudarė 13,4 mlrd. eurų, tai 8 proc. mažiau palyginti su liepa, tačiau +23 proc. daugiau nei 2023 m. Bendras importas sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 111 mlrd. eurų, t. y. +3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.

Pagrindinė šalis eksportuotoja buvo Brazilija. Per aštuonis šių metų mėnesius ES rinkai patiekta braziliškų produktų už 11,3 mlrd. eurų (10 proc. visų ES importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų), tačiau jų vertė palyginti su pernai 5 proc. smuktelėjo – dėl mažesnių aliejinių augalų sėklų kainų ir mažesnio grūdų kiekio.

Antroji svarbiausia prekybos partnerė yra JK – jai tenka 9 proc. viso ES eksporto (9,9 mlrd. Eur). Vis dėlto palyginti su pernai importo vertė 3 proc. sumenko.

Ukraina – trečioji svarbiausia ES užsienio prekybos partnerė. Importo vertė siekė 8,6 mlrd. Eur, arba 8 proc. viso ES importo. Palyginti su poraėjusių metų aštuonių mėnesių laikotarpiu šiemet importas ūgtelėjo 619 mln. Eur (+8 proc.), daugiausia dėl aukštenės augalinių aliejų kainos ir aliejinių sėklų apimties. 

Dėl didesnių kakavos ir alyvuogių aliejaus kainų pastebimai ūgtelėjo importo iš Dramblio Kaulo Kranto, Nigerijos ir Tuniso vertė. Tuo tarpu importas iš Australijos traukėsi labiausiai (-38 proc.) – dėl sumenkusio rapsų kiekio ir kainų.

Dėl kylančių kakavos kainų ES kavos, arbatos, kakavos ir prieskonių importas, palyginti su 2023 m., padidėjo 4,6 mlrd. eurų (+33 proc.). Alyvuogių ir alyvuogių aliejaus importo vertė dėl didesnės apimties bei kainų nuo sausio mėnesio išaugo 654 mln. eurų (+93 proc.). Priešingai, aliejinių augalų sėklų ir baltymingų augalų importas, palyginti su 2023 m., dėl mažesnių kainų sumenko 1,9 mlrd. (–13 proc.), o grūdų importas – 1,6 mlrd. eurų (–20 proc.).

Parengė Irma Dubovičienė