Europos Komisijos siūlymų dėl paramos žuvininkystei, akvakultūrai ir jūrų reikalams apžvalga

„Šie EK pasiūlymai – kelio pradžia. Esame pasirengę išklausyti socialinius partnerius, išgirsti visų jų nuomonę ir lūkesčius bei ginti Lietuvos interesus“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Naujajam laikotarpiui ketinama įsteigti naują fondą – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondą, kuris dar vadinamas Nacionalinės ir regioninės partnerystės fondu (terminai dar nesuvienodinti).

Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą (NRPP) – vieningą, visas remiamas sritis apimantį dokumentą, kurį turėtų parengti kiekviena ES valstybė narė. Kiekvienai sričiai, kuri taptų NRPP dalimi, šalis narė turėtų pateikti strateginę plano įgyvendinimo viziją 2028-2034 m. laikotarpiui.

Žemės ūkio ministerijos įvertino pagrindinius EK pasiūlymo žuvininkystei aspektus:

• Fondo biudžetas yra 865 076 mln. Eur, iš kurių 782 879 mln. Eur bus padalinta šalių narių  parengtiems NRPP.
• EK pateiktais skaičiavimais, Lietuvai turėtų tekti 13 700  mln. Eur, t. y. 1,75 proc. viso fondo biudžeto.
• Apie 69 proc. iš šalims narėms skirtųjų 782 879 mln. Eur sudaro įvairūs minimalūs įvairioms sritims numatyti limitai. Pavyzdžiui, apie 302 000 mln. Eur garantuotų lėšų („ring-fenced“) galės būti naudojamos žemės ūkio ir žuvininkystės priemonėms, skirtoms pajamoms palaikyti, iš jų 2 000 mln. Eur šalys narės galės skirti žuvininkystei. Dėl likusios dalies, reikalingos bendrosios žuvininkystės politikos tikslams pasiekti, reikės tartis šalies lygiu rengiant NRPP.
• Šiuo finansiniu laikotarpiu (2021-2027 m.) iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo Lietuvai skirta daugiau kaip 61 mln. Eur. Kad finansavimas žuvininkystei po 2028 m. metų išliktų panašus, iš Lietuvai numatomos skirti 13 700 mln. Eur fondo dalies  žuvininkystei turėtų tekti bent 0,46 proc.

• Fondo reglamento pasiūlyme pajamų palaikymo priemonėms, kurioms garantuota minimali fondo biudžeto dalis, priskiriamos šios bendrosios žuvininkystės politikos intervencijos:
  • -  parama tvariai žuvininkystei, vandens biologinių išteklių atkūrimui bei išsaugojimui, žuvininkystės ir akvakultūros energetiniam perėjimui, taip pat veiksmams, gerinantiems saugą;
  • -  paramą inovacijoms, skirtoms selektyvesnei žvejybai, bei vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai, išsaugojimui ir atkūrimui;
  • -   paramą bendrosios rinkos organizavimui;
  • - paramą žvejams ar akvakultūros gamintojams kompensuojant prarastas pajamas ar papildomas išlaidas, taip pat kompensacijos pripažintoms gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms, kurios sandėliuoja žuvininkystės produktus, išvardytus Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede, jei tie produktai sandėliuojami laikantis to reglamento 30 ir 31 straipsnių.

Pagrindinės remiamos žuvininkystės sritys ir socialiniai paramos aspektai

• Žuvininkystė ir akvakultūra:
  • Tvari žvejybos ir akvakultūros veikla.
  • Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara.
  • Mažos apimties pakrančių žvejyba (išlieka aukštu prioritetu, remiama iki 100 proc. intensyvumu).
• Mėlynoji ekonomika:
  • Tvari ekonominė veikla pakrančių, salų ir vidaus regionuose.
  • Jūrų energetika, biotechnologijos, jūrų turizmas.
  • Inovacijos ir skaitmeniniai sprendimai mėlynojoje ekonomikoje.

• Jūrų ir vandenynų valdymas:
  • Jūrų biologinių išteklių išsaugojimas ir biologinės įvairovės atkūrimas.
  • Jūrų stebėsena ir žinių plėtra (pvz., per „Copernicus“ programą).
  • Jūrų saugumas ir kovos su jūrų nusikalstamumu stiprinimas.
• Tarptautinis bendradarbiavimas:
  • Tvarių žuvininkystės partnerystės susitarimų finansavimas.
  • Dalyvavimas regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose.
  • ES lyderystės stiprinimas pasaulinėje vandenynų valdymo darbotvarkėje.
• Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas:
  • Energetinė transformacija visose sektoriaus srityse.
  • Parama bendruomenėms, pažeidžiamoms klimato kaitos poveikio.
• Bendruomenių stiprinimas:
  • Parama pakrančių ir salų bendruomenėms, ypač atokiausiuose regionuose.
  • Geresnės darbo sąlygos, mokymai ir sektoriaus patrauklumo didinimas.
• Teisiniai ir etiniai reikalavimai:
  • Parama tik tiems, kurie laikosi ES teisės aktų ir nevykdo neteisėtos veiklos.
  • Griežtos taisyklės dėl neteisėtos žvejybos, aplinkosaugos pažeidimų ir laivų perdavimo trečiosioms šalims.
• Paramos intensyvumas:
  • Mažos apimties pakrančių žvejybai gali būti taikomas iki 100 % paramos intensyvumas.
  • Kitiems projektams – pagal nacionalinius planus ir ES taisykles.
• Išimtys ir apribojimai:
  • Nepriimtini projektai, susiję su giluminiu jūrų kasybos finansavimu.
  • Parama neteikiama subjektams, pažeidusiems ES žuvininkystės ar aplinkosaugos teisę.

ŽŪM informacija