Eurų dalybose – kovos be taisyklių

Kaip bus seikėjamos pereinamojo laikotarpio paramos lėšos, kokie bus taikomi atrankos kriterijai? Po vakar, penktadienį, surengto pasitarimo aiškiau netapo, tik dar labiau išryškėjo atskirų interesų grupių skirtumais

Projektai raudonuoja

Vakar Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su socialiniais partneriais diskutavo dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021 metų įgyvendinimo taisyklių nuostatų ir projektų atrankos kriterijų pereinamajam laikotarpiui, kai projektai bus finansuojami KPP ir EURI lėšomis. Priminsime, kad EURI – tai Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė, skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Lėšos Lietuvai (139,9 mln. Eur) pagal šią priemonę skiriamos kaip papildomi ištekliai 2021–2022 metų lėšomis.

Buvo diskutuojama tik dėl mėsos, kiaušinių sektorių.

Finansavimo biudžetas atskiras, tad rengiami ir atskiri projektų atrankos kriterijai: finansuojamiems KPP pereinamojo laikotarpio lėšomis ir EURI lėšomis. Svarstomi projektai išmarginti raudonai – raudonuoja pakeitimai, įtraukti atsižvelgiant į jau pateiktas pastabas, taip pat ir tas, kurias šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje išsakė Seimo nariai. Tarkime, jau atsirado papildomi balai pareiškėjams kooperatyvo nariams.

Iki bendro sutarimo kaip iki Mėnulio

Raudonuoja ne tik projektai, bet ir atmosfera aplink juos. Iki bendro sutarimo – kaip iki Mėnulio.

Viceministras Paulius Lukševičius ramino įsismarkavusią nuotolinę auditoriją ir net pagrasino, kad gali tuojau pat nutraukti pasitarimą. Tačiau ŽŪM vadovybė ir nesitiki, kad pavyks rasti tokį atrankos kriterijų variantą, kuris tenkintų visus. Ministro dešinioji ranka pakartojo KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio pasakymą, kad derybų rezultatas geras, kai visos pusės lieka šiek tiek nepatenkintos.

Darbiniame pasitarime socialiniams partneriams buvo priminta, kad jie laisvi išsakyti savo nuomonę (ir skatinami tuojau pat po pasitarimo pateikti savo pastabas raštu), tačiau sprendimą priims ŽŪM.

Sąlygos kai kuriems bus palankesnės

Siūlomuose atrankos kriterijuose ne viename punkte yra minimi kiaulininkystės, paukščių gamybos sektoriai, siūlomi papildomi prioritetiniai balai jų projektams. Kitaip sakant, stambiojo žemės ūkio verslo grupėms atsiranda gera perspektyva modernizuoti gamybą: atsisakyti paukščių laikymo narvuose, spręsti srutų tvarkymo problemas, įrengti biodujų jėgaines ir pan.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas tvirtino, kad kiaulininkystės kompleksams anaiptol nėra klojamas raudonas kilimas, tačiau per daugybę metų šis sektorius buvęs ignoruojamas ir užleistas, neturėjęs galimybės modernizuoti gamybos, diegti aplinkai draugiškų technologijų. LKAA vadovas siūlė ne tuščiai ginčytis, o pamodeliuoti situaciją ir pažiūrėti, kiek realiai tos ar kitos šakos pareiškėjas gali surinkti atrankos balų. A. Baravyko vertinimu, kiaulininkystės sektoriaus pareiškėjo tikėtina maksimali balų suma būtų mažesnė nei galvijininkystės ūkio. O verslinių paukštynų grupės atstovas Darius Gudačiauskas tvirtino, kad jiems reikėtų dar labiau pagerinti paramos prieinamumą – padidinti balų skaičių už projektus pareiškėjams, dalyvaujantiems nacionalinės kokybės programoje.

Mėsinių galvijų augintojai jaučiasi nuskriausti

Mėsinių galvijų augintojai, vertindami siūlomą investicinių projektų atrankos schemą, kalbėjo apie tai, kad savęs toje tvarkoje nemato. „Jaučiamės nuskriausti“, – sakė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Biodujų reaktoriaus mėsinių galvijų augintojai nepastatys, tam dar per silpni. Šoką sukėlė siūloma sąlyga pareiškėjams nederlingose žemėse (vykdantiesiems mėsinės galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės, triušininkystės veiklą): hektarui deklaruotų žemės ūkio naudmenų laikyti daugiau kaip 0,5 sąlyginio gyvūno. Pasak V. Živatkauskienės, reali koncentracija galėtų būti 0,2–0,3 SG, ne daugiau.

Mėsinių galvijų augintojai taip pat nenori sutikti su siūlomu įpareigojimu per projekto įgyvendinimo laikotarpį gamybą išplėsti ne mažiau kaip 15 proc. Kaip pastebėjo LMGAGA tarybos narys Vygantas Šližys, mėsiniai galvijai nesiveisia taip greitai kaip triušiai ar avys, negali būti taikomi vienodi reikalavimai.

V. Šližys išreiškė nuomonę, kad tikėtinas mėsinės galvijininkystės traukimasis. Jis jau matantis kolegų, pasiryžusių baigti šią veiklą. Tačiau viceministras P. Lukševičius tik nusijuokė – jo žiniomis, yra priešingai. Paskutiniame paraiškų rinkimo etape pareiškėjai iš mėsinių galvininkystės ūkių yra vyraujantys.

Nebeskatins dalyvavimo asociacijose

Tiek šios, tiek ir kitų asociacijų atstovus smarkiai nuvylė tai, kad nė menkiausio papildomo balo neketinama skirti pareiškėjams, dalyvaujantiems asociacijų veikloje. Dėl to pasitarime ne vienas išsakė apgailestavimą.

Naujoji ŽŪM nuostata – dalyvavimas asociacijų veikloje neprisideda prie projekto kokybės. O ministerija esą neturi rūpintis asociacijų plėtra, tam jos pačios turi rodyti pastangas.

Pasigenda žadėto dėmesio

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkui Sauliui Daniuliui apmaudu matant, kad ministerija yra nusiteikusi remti rinkoje jau įsitvirtinusį verslą. Manoma, kad tai pagerins ekologinę būklę ir gyvūnų gerovę, bus sušeriama daugiau Lietuvoje užaugintų grūdų. Tačiau nepagalvota apie tai, kad reikėtų leisti ateiti naujiems žmonėms. Nesudaromos galimybės keisti ūkio kryptį, tarkime, iš augalininkystės pereiti prie gyvulininkystės.

S. Daniuliui pikta dėl to, kad pasiruošimas pereinamajam laikotarpiui atskleidžia, ko iš tiesų vertos valdžios kalbos apie dėmesį aplinkosaugai, ekologijai ar atsinaujinančiajai energetikai.

Tačiau tai dar ne pabaiga. Siūlymai dar bus šlifuojami. O baigiantis pasitarimui paaiškėjo, kad gali būti ir dar didesnių pakeitimų – žemės ūkio viceministrui P. Lukševičiui į galvą atėjo mintis, ar nevertėtų biudžeto suskaidyti pagal kiekvieną sektorių.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

123rf nuotrauka