Finansinės nuotaikos Baltijos šalyse gerėja: atlyginimų lūkesčiai mažėja, bet finansinis optimizmas auga

Baltijos šalyje labiausiai atlyginimų augimo tikisi lietuviai

Antrąjį 2025 m. ketvirtį atlyginimų lūkesčiai Baltijos šalyse kiek susilpnėjo, palyginti su pirmuoju: Lietuvoje balansas sumažėjo nuo 13 iki 11 proc., Latvijoje – nuo 11 iki 5 proc., o Estijoje – nuo -1 iki -2 proc.

„Darbo užmokesčio lūkesčiai regione aiškiai skiriasi: Lietuvoje atlyginimų augimo perspektyvos yra palankiausios dėl stipraus ekonomikos ciklo, o Estijos gyventojai, nepaisant šalies išėjimo iš recesijos periodo, atlyginimų pokyčius vertina atsargiausiai. Estijoje 12 proc. respondentų tikisi atlyginimų mažėjimo – tiek pat, kiek tikisi augimo, o tai rodo, jog darbo rinka šalyje vis dar nesureagavo į makroekonomikos atsigavimą“, – teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Apklausos duomenimis, Lietuva ir toliau pirmauja pagal teigiamus atlyginimų lūkesčius – 16 proc. šalies gyventojų tikisi, kad jų darbo užmokestis didės, o tik 5 proc. prognozuoja sumažėjimą. Latvijoje atitinkamai 11 proc. respondentų tikisi augimo, 6 proc. – mažėjimo. Anot A. Izgorodino, toks pasiskirstymas rodo, jog Baltijos šalių įmonės kol kas nesitiki mažinti darbo užmokesčio dėl padidėjusių sąnaudų, o darbo rinka išlieka įtempta.

Finansinių sąlygų nuotaikos pamažu gerėja

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad nors finansinių sąlygų balansas visose Baltijos šalyse išlieka neigiamas, jis akivaizdžiai pagerėjo – ypač Lietuvoje ir Latvijoje.

Lietuvoje neigiamas finansinių sąlygų balansas sumažėjo nuo -12 proc. pirmąjį ketvirtį iki -2 proc. antrąjį ketvirtį, Latvijoje – nuo -6 proc. iki -3 proc., Estijoje – nuo -33 proc. iki -29 proc.

„Finansinių sąlygų balanso pagerėjimą daugiausia lėmė tai, kad sumažėjo gyventojų, kurie tikisi pablogėjimo, dalis. Toks nuosaikus optimizmo augimas susijęs su mažėjančiomis skolinimosi sąnaudomis ir mažesnėmis energijos kainomis. Verta pabrėžti, kad nors Estijoje balansas vis dar yra neigiamas, jis po truputį taisosi – tai rodo, kad vartotojai pradeda jausti ekonominio atsigavimo poveikį“, – aiškina A. Izgorodinas.

Kelionės tampa prioritetu

2025 m. antrąjį ketvirtį Baltijos šalių gyventojų pasirengimas išleisti pinigus didesniems pirkiniams šiek tiek padidėjo. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo respondentų, neketinančių leisti pinigų stambioms prekėms ar paslaugoms: Lietuvoje – nuo 34 proc. iki 33 proc., Latvijoje – nuo 32 proc. iki 31 proc., Estijoje – nuo 46 proc. iki 39 proc.

„Tai nedidelis, bet reikšmingas pokytis, rodantis, kad gyventojų vartojimo nuotaikos pradeda atsigauti. Kelionės išlieka populiariausia stambių išlaidų kategorija – jas planuoja 24 proc. viso regiono gyventojų. Lietuvoje ši dalis siekia net 26 proc., tai – ir sezoniškumo, ir švelnėjančių ekonominių lūkesčių rezultatas“, – komentuoja A. Izgorodinas.

Taip pat daugėja gyventojų, planuojančių investuoti į būsto remontą ar tobulinimą – šią išlaidų kategoriją nurodė 19 proc. lietuvių, 21 proc. latvių ir 18 proc. estų. Taip pat stebimi teigiami pokyčiai ir būsto įsigijimo planuose – Lietuvoje tokią galimybę svarsto 5 proc. apklaustųjų, palyginti su 3 proc. pirmąjį ketvirtį.

 "Publicum" informacija