G. Paluckas: „Svarbu užtikrinti apsirūpinimą savos gamybos maistu“

– Prieš Seimo rinkimus beveik visos partijos, tarp jų ir socialdemokratų, žadėjo, kad, joms atėjus į valdžią, žemės ūkis bus pripažintas strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje. Kada ir kaip tai bus įtvirtinta?

– Apsirūpinimas savos gamybos maistu yra vienas iš svarbiausių prioritetų, nes, kaip matėme COVID-19 pandemijos metu, taip pat prasidėjus karui Ukrainoje, susidūrėme su maisto tiekimo grandinės sutrikimais. Todėl esamoje geopolitinėje situacijoje labai svarbu užtikrinti apsirūpinimą savos gamybos maistu.

Socialdemokratai dar prieš rinkimus deklaravo, kad ypač svarbu užtikrinti apsirūpinimo savos gamybos maistu saugumą. Devynioliktosios Vyriausybės programoje numatyta žemės ūkio ir maisto sektorių teisiškai pripažinti strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti. Tam jau yra parengti reikiami teisės aktų pakeitimo projektai ir jie bus svarstomi jau netrukus prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje.

– Geras ženklas šiems siekiams įgyvendinti – premjero patarėjo žemės ūkio klausimais pozicijos įsteigimas. Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nuo 1990 m. buvo tik du Vyriausybės vadovų patarėjai kaimo reikalams – Vidmantas Butkus ir Adolfas Damanskis. Prof. Vigilijaus Juknos pakvietimas į šias pareigas žemdirbių bendruomenės buvo sutiktas labai palankiai. Kiek galimybių, jėgos ir kokių veiklos instrumentų suteikiate savo patarėjui?

– Džiaugiuosi, kad prie komandos sutiko prisijungti prof. V. Jukna. Pažįstu jį iš darbo Seime, akademinės veiklos, jo ministravimo laikų. Kiekviena viešojo valdymo sritis reikalauja gilaus supratimo ir išmanymo – juk kasdien reikia skubiai pasirūpinti einamaisiais dalykais, o kartais situacija pasikeičia labai greitai. Žemės ūkio sritis yra ir plati, ir kompleksiška, tad natūralu, kad turiu komandoje už tai atsakingą profesionalą. O komandą formavau atsižvelgdamas į žmonių kompetencijas, reputaciją, gebėjimą telkti ir, suprantama, pasiryžimą ir užsidegimą vykdyti kairiosios Vyriausybės programą. Su komanda dirbame vadovaudamiesi abipusio pasitikėjimo principais.

– Karas Ukrainoje, ypač jo pradžia, parodė, kokia yra svarbi apsirūpinimo maistu sauga. Kaip, Jūsų nuomone, reikėtų pakeisti agropolitikos kryptį, kad net ir sudėtingose situacijose mūsų šalis pati gebėtų apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais? Kas labiausiai keistina konservatorių žemės ūkio ministrų vykdytoje politikoje?

– Visų pirma agropolitikos kryptis turi būti aiški ir ilgalaikė, orientuota į tvarią ir konkurencingą gamybą. Tik turėdama tvarų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių, šalis gebės apsirūpinti savos gamybos maistu, esant įvairiems maisto tiekimo grandinės sutrikimams. Maisto gamyba ir saugumas yra prioritetiniai dalykai, o ne visa ko beatodairiškas „žalinimas“.

– Kaip Lietuvos Vyriausybė reaguoja į naująjį Europos Sąjungos (ES) kursą, kokios pirmaeilės užduotys bus arba jau yra skiriamos žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei aplinkos ministrams?

– Devynioliktosios Vyriausybės programoje ir priemonių plane numatyti konkretūs darbai, skatinantys tvarią žemės ūkio produktų gamybos plėtrą ir didinantys sukuriamą pridėtinę vertę žemės ūkyje. Besąlygiškas „žalinimas“, nevertinant kaštų ir naudos, be abejo, buvo klaida. Žinoma, svarbu išlaikyti žemės ūkio gamybos ir gamtosauginių reikalavimų balansą. Tačiau labai svarbu neapkrauti Lietuvos ūkininkų pertekliniais gamtosauginiais ir administraciniais reikalavimais. Todėl mūsų vienas iš prioritetų yra administracinės naštos ir perteklinių reikalavimų mažinimas visose srityse, ypač žemės ūkyje, kuriame perteklinių reikalavimų prigalvota kone daugiausia. Todėl jau yra sukurta administracinės naštos mažinimo komisija, o šakinėse ministerijose bus įkurtos atskiros administracinės naštos mažinimo komisijos, kurios turės peržiūrėti perteklinius reikalavimus ir siūlyti, kaip juos mažinti.

Kontroliuojančiosios institucijos visų pirma privalės padėti ūkininkams, t. y. konsultuoti, kaip nepažeidžiant taisyklių įgyvendinti projektus, vystyti gamybą ir kt., o ne iš karto siekti bausti. Buvusios Vyriausybės didžiausia klaida žemės ūkyje buvo tai, kad nebuvo dialogo su socialiniais partneriais. Todėl daugelis sprendimų buvo priimti neišdiskutuoti, neatsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas ir lūkesčius.

– Šalies žemdirbiams konservatorių ir liberalų valdžia pridarė ir socialinių rūpesčių – beveik 1,3 tūkst. ūkininkų dėl jų žemės ūkio veiklos ypatumų ūkininkavimo metai nebuvo įskaityti į darbo stažą, taip pat jie turi grąžinti motinystės, nedarbingumo ir kitas išmokas. Kaip Vyriausybė planuoja padėti šiai šalies piliečių grupei?

– Šią problemą žinome ir ją jau sprendžiame. Šiuo metu visos susijusios atsakingos institucijos išanalizavo esamą situaciją ir ieško sprendimų būdų. Artimiausiu metu, turėdami galimus šios problemos sprendimo pasiūlymus iš atsakingų institucijų, priimsime reikiamus sprendimus.

– Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad būtų viena Lietuva, o ne dvi, kaip yra šiuo metu – sostinės regionas ir likusi šalies dalis, kuriose skiriasi pragyvenimo lygis, išsivystymas ir ekonominiai pajėgumai? Ką numatoma daryti mažinant socialinę atskirtį ir disproporcijas ekonomikoje?

– Kiek pastebiu, daugiausia skirstoma geografiniu principu: Vilnius ir likusi Lietuva. Bet tai nėra vienintelis skiriamasis bruožas. Supriešinami socialiniai sluoksniai – aukštas pajamas gaunanti Lietuva ir žemas pajamas gaunanti Lietuva. Per Nepriklausomybės laikotarpį vidutines pajamas gaunančių žmonių sluoksnio sukurti net ir nepavyko. Kita atskirties problema – kokybiškų viešųjų paslaugų, t. y. sveikatos priežiūros, jaunimo ugdymo ir pan., prieinamumas bei paskirstymas.

Štai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tikrai yra dalis pasiturinčių žmonių, kurie gali daug sau leisti, tačiau, remiantis statistika, labai didelė visuomenės dalis, ypač regionuose, šalies pakraščiuose, gauna labai mažą darbo užmokestį. Pajamų ir galimybių skirtumas Lietuvoje tebėra dramatiškas. Galimybes lemia išplėtotos viešosios paslaugos ir pajamų dydis, o pajamų nelygybė mažina asmens ar šeimos galimybę įsigyti prieinamus dalykus rinkoje. O štai viešųjų paslaugų trūkumas ar prasta jų kokybė lemia mažesnes galimybes būti sveikam ar išsilavinusiam žmogui. Būtent galimybių nelygybė ir skiria Lietuvą į dvi dalis.

Užsibrėžėme tikslą drauge su vietos savivalda ir ekonominiais bei socialiniais partneriais pasiekti, kad veiksminga regioninė politika garantuotų darnų bei tvarų augimą, užtikrintų kokybišką gyvenimą visiems Lietuvos žmonėms ir prisidėtų prie šiandienos iššūkių sprendimo bei grėsmių pašalinimo. Prie to prisidės ir savivaldybių savarankiškumo didinimas, didesnės galimybės veikti, reikšmingesnis jų finansavimas, taip pat ir planuojama mokesčių pertvarka – na, negali būti taip, kad mažai ir vidutiniškai uždirbantys žmonės sumoka daugiau mokesčių nei milijonieriai. Yra dalykų, kurie brangiai nekainuoja, tačiau suteiktų daugiau galimybių visiems žmonėms, kad ir kur jie begyventų – biurokratinių reikalavimų mažinimas, decentralizacija ir pan. Kalbant apie viešąsias paslaugas, aiškiai sakau: įstaigos ir skyriai regionuose nebus uždaromi, tai klaidingas kelias – negalima taip skurdinti regionų. Ir taip atsitiko todėl, kad ligšiolinė valdžia viską matavo vien ekonomine nauda – apsimoka tai ar ne? Toks požiūris socialdemokratams svetimas ir nepriimtinas.

– Jau paskelbėte, kad bus kuriama Regionų ministerija, tačiau ji įsikurs Vilniuje, o regionuose valstybės institucijų padalinių ir toliau itin sparčiai mažėja. Regionų gyventojai tokias tendencijas vadina valdžios tolimu nuo žmonių, nes dauguma valstybės teikiamų paslaugų keliasi į elektroninę erdvę. Ar neketinama labiau atsigręžti į periferiją, ten paliekant dirbti nors kai kurių valstybinės valdžios institucijų atstovus, galinčius priimti sprendimus?

– Išties, visa ko centralizavimas, sutelkiant viską vien sostinėje, buvo neapgalvotas. Savivaldybės – arčiausiai žmonių esanti valdžia, todėl stiprinsime jų savarankiškumą ir teisiškai, ir finansiškai. Savivaldos įgaliojimas, jos stiprinimas yra viena iš svarbių krypčių. Kol kas savivalda nėra tikra šeimininkė savo kieme ir kartais tuo piktnaudžiaujama. Stengsimės, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų ne tik pasinaudoti visomis savo gyvenamosios vietos, valstybės, ES ar globalaus pasaulio galimybėmis, bet ir įneštų savo indėlį į tvarų, tolygų savo valstybės, savivaldybės ar vietos vystymąsi ir tuo pelnytai didžiuotųsi.

Užsibrėžėme ambicingą tikslą – įtvirtinti nuoseklų regioninės politikos prioritetų sektorinį koordinavimą ir tikslų užtikrinimą institucinės lyderystės būdu. Regioninė politika yra vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų, todėl regionų plėtrai skiriamas didelis dėmesys. Mums reikia nuoseklios, ilgalaikės strategijos, apimančios visus regioninės plėtros aspektus – nuo socialinės įtraukties iki ekonominių investicijų ar klimato kaitos. Atsakomybė, kuri bus priskirta kuriamai naujai ministerijai, – tai regioninė politika, kuri ir sujungia įvairių sričių plėtros tikslus, užtikrina tolygų regionų vystymąsi ir gyvenimo kokybės gerinimą visose šalies dalyse.

– Ankstesniais metais valdžioje buvę politikai apkarpė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) funkcijas – net Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) perdavė Aplinkos ministerijai (AM), tikėdamiesi, kad tai pagerins šios tarnybos veiklą. Tačiau regionų gyventojams dėl to niekas nepagerėjo – anksčiau žemės reikalus jie galėjo susitvarkyti kiekvienoje savivaldybėje, o dabar – internetu arba didmiesčiuose. Į regionus NŽT specialistai užsuka tik retkarčiais. Ar neketinama reformuoti NŽT reformos?

– NŽT pavaldumo pakeitimas iš ŽŪM į AM buvo didelė praėjusios Vyriausybės klaida ir neapgalvotas bei su socialiniais partneriais neišdiskutuotas sprendimas. Pakeitus pavaldumą, AM nesugebėjo laiku užtikrinti sklandaus funkcijų perėmimo ir laiku neužtikrino sklandaus NŽT veikimo.

Mano nuomone, pirmiausia reikia įvertinti esamą situaciją, NŽT atliekamas funkcijas, ir svarbiausia – konsultuojantis su socialiniais partneriais, įvertinti galimus efektyviausius ir naudingiausius sprendimus, ir tik tada diskutuoti apie NŽT galimo pavaldumo sugrąžinimą ŽŪM. Tačiau būtina įsiklausyti į socialinių partnerių ir visų suinteresuotų pusių nuomonę, visapusiškai įvertinti teigiamas ir neigiamas galimo sprendimo puses, kad neįneštume dar didesnės sumaišties, nesutriktų NŽT darbas ir paslaugų teikimas.

– Jau girdime, kad šalies prekiniai žemės ūkiai, stambesni ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės ima nusivilti naujojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano pozicija dėl jų rėmimo. Vėl kalbama apie paramos lubas, kurios neskatina gaminti produkcijos rinkai, investuoti į modernizavimą, gamybos plėtimą. Kokia Jūsų nuomonė dėl stambių prekinių ūkių vystymo – reikia jų ar ne?

– Esu įsitikinęs, kad stambesni ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės be reikalo nerimauja. Žemės ūkio ministras I. Hofmanas, pats atėjęs iš Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko pareigų, labai gerai žino žemės ūkio sektoriaus problemas ir turi žemės ūkio vystymo viziją. Kalbant apie žemės ūkio viziją, mano nuomone, pagrindą turi sudaryti vidutiniai mišrieji ūkiai.

Tokie ūkiai yra tvariausi, suteikia daugiausia gyvybingumo regionams. Šalia jų turi būti ir patys smulkiausi bei stambūs prekiniai ūkiai. Stambūs prekiniai ūkiai yra tikrai reikalingi. Jie dažniausiai turi galimybių investuoti į moderniausias technologijas, greičiau diegti inovacijas ir pan. Manau, kad vidutiniai ir smulkieji ūkiai daugiau turėtų orientuotis į vietos rinką, t. y. kooperuotis, plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Visų dydžių ūkiams turi būti sudarytos vienodos veikimo sąlygos ir plėtros galimybės.

– Vyriausybės programoje teigiama, kad „fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, PVM lengvata tam tikriems maisto produktams, skatinsime sveikesnių, šviežesnių, natūralesnių produktų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams“. Panašios lengvatos yra ne vienoje ES šalyje ir todėl ten maistas pigesnis nei Lietuvoje. Tačiau ar toks įsipareigojimas yra realus šiandienėmis geopolitinėmis ir šalies ginkluotės didinimo sąlygomis?

– Siekiant gyventojus skatinti maitintis sveikiau, numatoma ekologiškiems ir nacionalinės kokybės produktams taikyti lengvatinį tarifą. Atsižvelgiant į realias geopolitines sąlygas ir lėšų gynybai poreikį, visiems maisto produktams tikrai nerealu būtų taikyti lengvatinį PVM tarifą. Maisto kainos Lietuvoje iš tiesų yra didelės, kai kurių maisto produktų kainos nuo 2020 m. padidėjo beveik 50 proc.

Todėl, siekiant tvarios, teisingos ir socialiniu dialogu paremtos maisto sektoriaus plėtros, užtikrinant lygiavertį bendradarbiavimą tarp maisto rinkos dalyvių ir gerinant konkurencinę aplinką smulkiesiems rinkos dalyviams, taip pat siekiant fiksuoti ir analizuoti rinkos stebėsenos rezultatus, pavedžiau ŽŪM sudaryti Maisto tarybą.

– Prašome pasvarstyti, kokias šalies žemės ūkio ir agroverslo perspektyvas matote, kokie jų sektoriai, Jūsų nuomone, perspektyviausi, kur daugiausia valstybė turėtų sutelkti dėmesį ir išteklius? Ar ketinate pavasarį apsilankyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“?

– Kalbant bendrai apie perspektyvas šalies žemės ūkio sektoriuje, svarbu užtikrinti visų sektorių plėtros galimybes. Labai svarbu didinti žemės ūkio našumą, t. y. didinti iš 1 ha sukuriamą vertę. Šiuo metu, deja, esame ketvirtoje vietoje nuo galo tarp visų ES šalių. Lietuvoje sukuriama vertė siekia 1 020 Eur/ha, o ES vidurkis – 2 398 Eur/ha. Todėl būtina prioriteto tvarka remti žemės ūkio šakas, kuriančias didesnę pridėtinę vertę: gyvulininkystę, daržininkystę ir pan., taip pat skatinti ir remti augalininkystės produkcijos perdirbimą Lietuvoje, kad nebūtų išvežama žaliava, o būtų eksportuojami Lietuvoje perdirbti aukštesnės vertės produktai.

Kovo 27 d. planuoju apsilankyti VDU ŽŪA rengiamoje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“.

– Kokius linkėjimus siunčiate žemdirbių bendruomenei ir visiems kaimo žmonėms?

– Kiekvienas žmogus savo darbu ir kasdiene veikla sukūrė ir toliau kuria Lietuvą. Dėkoju duonos augintojams ir visiems darbštiems Lietuvos žmonėms. Visa ilga šalies istorija rodo – mūsų žmonės yra atkaklūs ir labai darbštūs, o didžiulių iššūkių akivaizdoje visada susitelkdavome. Iššūkių netrūks, tačiau neabejoju, kad bendromis pastangomis juos visus įveiksime ir tapsime stipresni.

Laimos PENEK (LRV) nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.