„Gelbėjo“ gyventojus nuo parazitų – atsidūrė VMVT akiratyje

„15 milijonų žmonių kasmet miršta nuo parazitų! 97 proc. gyventojų yra užsikrėtę! Parazitai gali būti bet kur: kraujyje, plaučiuose, širdyje ar smegenyse. Apytiksliai 92 proc. mirčių sukelia parazitai.“ Štai tokiais šokiruojančiais, tačiau jokiais moksliniais tyrimais nepagrįstais šūkiais švaistosi neegzistuojančio „Mokslo instituto“ išgalvota medikė viename iš didžiausių Lietuvos naujienų portalų šmėžuojančioje reklamoje. Smalsautojams spustelėjus reklamos antraštę, grėsmingai pranešančią apie masiškai plintančius parazitus, jiems toliau plaunamos smegenys, kad jų organizme turškiasi milijonai gyvių, o vienintelis išsigelbėjimas nuo jų – stebuklingi maisto papildai. Savo ruožtu tokiu akių dūmimu ir pinigų viliojimu iš gyventojų susidomėjo ir atsakingos tarnybos, kurios jau ėmėsi aiškintis, kas slepiasi už šių „sukirmijusių“ gyventojų gelbėtojų aureolių.

Išeitis – „stebuklingi“ papildai Turbūt ne vieną iš mūsų skaitinėjant naujienas interneto portaluose „užkabino“ mirksinčios, šokiruojančiomis antraštėmis, iliustracijomis ar kitais pigiais triukais mūsų dėmesį bandančios patraukti reklamos. Tačiau beveik visų jų tikslas vienodas – įrodyti, kad vienaip ar kitaip esame netobuli, sukelti nepagrįstų abejonių dėl sveikatos. Neva esame tai per stori, tai per liekni, o dabar naujausia „mada“ įteigti, kad beveik kiekvieno mūsų organizme kuičiasi milijonai kirmėlių ar kitų parazitų, kad kiekvieno mūsų gyvybė kabo ant plauko. Siekiant įpiršti „stebuklingus“ maisto papildus, pasitelkiami nešvarūs metodai. Antai sukuriamas fiktyvus straipsnis, jame pateikiami išgalvoti moksliniai tyrimai, statistikos duomenys, minimi mirtini atvejai, juos komentuoja neegzistuojantis specialistas, o kad būtų įtikinamiau – straipsnio pabaigoje prirašoma fiktyvių komentarų, šlovinančių naują gydymo metodą. Vieną tokių reklaminių straipsnių galima aptikti ir šiandieną skaitant naujausius pranešimus viename naujienų portale. Reklaminiame interviu pristatoma „Mokslo instituto“ specialistė Agota Jankauskienė, kuri įsakmiai skaitytojus tikina esą praktiškai visi it senstelėję grybai esame „sukirmiję“. „Galiu drąsiai pasakyti, kad beveik visi yra užsikrėtę parazitais. Daugumą parazitų yra labai sunku aptikti“, – kryptinga pozicija dėstoma tekste. Patiklesnių skaitytojų emocijomis manipuliuojama ir pateikiant netikras istorijas, pasakojant apie kaspinuočių ir kitų kirminų sukeltus vėžinius susirgimus, netgi minimi mirties atvejai.

Siūlomas „vienintelis pasaulyje“ vaistas Nors kaspinuočių ir kitų parazitinių kirmėlių diagnostika, išmatų, kraujo ar kompiuterinės diagnostikos tyrimai jau seniai taikomi Lietuvoje, straipsnyje teigiama, jog šiuo metu nėra tinkamų įrankių, galinčių aptikti parazitus žmogaus kūne, išsami diagnostinė procedūra nėra prieinama šalies mastu ir gali būti brangi. „Jūs negalite gauti parazitų patikros iš savo bendrosios praktikos specialistų, nes jie paprastai neturi tinkamos įrangos ar pakankamai įgūdžių. Tai pasakytina apie didžiąją dalį šalies bendrosios praktikos specialistų“, – į akis miglą pučia tariama specialistė A. Jankauskienė. Ji toliau kryptingai veda prie vienintelės išvados – padės tik reklamoje liaupsinami maisto papildai. „Kalbant apie vaistus, šioje srityje susiduriame su problemomis. Šiandien rinkoje egzistuoja tik viena priemonė, galinti išvyti parazitus iš Jūsų kūno. Tai produktas „Detoxic“, kurį sukūrė grupė nepriklausomų mokslininkų, bendradarbiaudami su mūsų Institutu“, – pristatoma nauja panacėja vėliau dar kartą pabrėžiant, jog tai vienintelė pasaulyje egzistuojanti priemonė norint išnaikinti parazitus iš organizmo. Reklamos įbaugintiems skaitytojams kone per jėgą brukamas preparatas pristatomas kaip natūralus, žolinis, nesukeliantis alergijos. Nurodoma jo sudėtis gana siaura: paprastosios kraujažolės, skėtinės širdažolės bei kvapnieji gvazdikmedžiai. Tačiau mistinė „Mokslo instituto“ darbuotoja pamiršo paminėti esminį faktą, jog maisto papildas „Detoxic“ nėra notifikuotas nei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), taigi, prekyba šiuo maisto papildu Lietuvoje yra draudžiama. Už teisės aktų nesilaikymą prekiautojams draudžiamais preparatais gresia administracinė atsakomybė. Vis tik prekybininkams tai nė motais, preparatas sėkmingai pardavinėjamas internetu ir šiandieną. „Šiuo metu „Detoxic“ galite užsisakyti tik mūsų tyrimų projekto interneto svetainėje. Šis produktas šiuo metu nėra platinamas farmacinių tinklų, kurie dabar veda derybas su Vyriausybe dėl kainų nustatymo ir aprėpties schemų. Mūsų Institutas nenori dalyvauti šiose biurokratinėse procedūrose“, – dėstoma reklamoje. Nors tekste akcentuojama, kad „paiki pinigai nėra tikslas“, „esame ne pelno siekianti organizacija ir laikome savo tautiečių sveikatą svarbesne už bet kokį pelną“, jiems 39 eurų suma už 20 kapsulių „Detoxic“ pakuotę nepasirodė per didelė. Tiesa, internete pateikiama akcinė kaina, be suteikiamos 50 proc. nuolaidos už maisto papildą būtų prašoma 78 Eur. Įtarimų kelia tai, kad interneto svetainėje nepateikiama jokia informacija apie maisto papildo gamintoją, kilmės šalį, nenurodyti kontaktai norintiesiems susisiekti dėl išsamesnės informacijos. Platesnės informacijos pasigedo ir Vilniaus VMVT viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė. Jos teigimu, vykdant nuotolinę prekybą vartotojui turi būti pateikta privaloma ženklinimo informacija apie produktą: pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, alergiją sukeliančios medžiagos, grynasis kiekis, specialiosios laikymo ir vartojimo sąlygos, maisto verslo operatoriaus pavadinimas ir adresas, maistingumo deklaracija. Pasak specialistės, maisto papildų ženklinimo etiketėse ir reklamoje aprašymuose gali būti vartojami tik Europos Komisijos pripažinti ir leistini sveikatingumo teiginiai apie produkto sudėtyje esančias maistines medžiagas, o šio reikalavimo nepaisymas pažeidžia Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo reikalavimus. D. Ruželienė pastebi, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra gana dažni. Nors sąvokų „vaistas“ ir „maisto papildas“ vartoti sinonimiškai negalima, šie terminai reklaminiame tekste suplakami kartu, aiškinamos stebuklingos produkto gydomosios savybės. D. Ruželienė atkreipia dėmesį, kad ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus nė vienam iš jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės, o vykdant nuotolinę prekybą maisto papildais papildomai turi būti nurodyta, kad tai yra ne vaistas ar preparatas, o būtent maisto papildas. „Informuojame, kad dėl maisto papildo „Detoxic“ Vilniaus VMVT jau yra pradėjusi tyrimą. Dėl atsakingų asmenų išaiškinimo yra kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, – „ŪP“ tvirtina D. Ruželienė. „ŪP“ toliau kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), ji informavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavusi raštą apie viešai skelbiamą klaidinančią informaciją, t. y. viešai pateikiami įrodymais nepagristi duomenys ir vartotojai raginami įsigyti gydomąjį poveikį turinčius maisto papildus – „Detoxen forte“. Šis maisto papildas identiškas „Detoxic“, jų paskirtis irgi vienoda. Skiriasi tik sudėtis ir pakuotės kaina. „Detoxen forte“ sudėtis vėlgi nurodoma gana abstrakčiai: acai ekstraktas, maistinės medžiagos ir ekstraktas iš uogų, o už 15 kapsulių pakuotę tektų pakloti net 49 eurus. VVTAT teigimu, dėl „Detoxen forte“ galimai klaidinančios informacijos gautas vienas vartotojo pranešimas. VVTAT siekdama nustatyti, kas atsakingas už šios informacijos pateikimą, jau kreipėsi į informacijos skleidėją, prašydama pateikti paaiškinimus. Kadangi kol kas vyksta tyrimas, situacijos tarnyba plačiau komentuoti nesutiko. Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams VVTAT pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8 688 eurų baudą, o pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, už kurį buvo paskirta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta bauda, – iki 34 754 Eur baudą, jeigu ši bauda neviršija 6 proc. komercinės veiklos sub­jekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. VVTAT įspėja, kad, siekiant apsisaugoti nuo galimų sukčių internete, pirmiausia vartotojams siūlytume patikrinti kitų asmenų atsiliepimus apie reklamuojamą produktą ir konkrečią interneto svetainę, taip pat per daug nepasikliauti patraukliu pasiūlymu, atkreipti dėmesį, kokią informaciją ir duomenis apie save pateikia verslininkas (nepasikliauti interneto svetainėmis, kurios susisiekti pateikia tik el. pašto adresą), taip pat atkreipti dėmesį, ar svetainėje pateikta informacija yra rišli, o ne išversta su automatinio vertimo programa.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė