Columbus -0,5 °C Debesuota
Antradienis, 11 Vas 2025
Columbus -0,5 °C Debesuota
Antradienis, 11 Vas 2025

Gražuolės džiugina prieraišumu ir prabangia vilna

2025/02/11


Panevėžio r. Mickiemės k. laukuose laksto ypatingosios Angoros ožkos. Jas į Lietuvą atvežė Gražina Vildzevičienė ir jos dukra Beata Norvilė. Prieš du dešimtmečius miesto gyvenimą į ūkininkavimą iškeitusios moterys pasakoja, kad gyventi kaime – vienas malonumas. „Nors čia nėra kada sėdėti sudėjus rankų, bet ramybė ir laisvė viską atperka“, – kalba B. NORVILĖ „Ūkininko patarėjo“ korespondentei Laimai SAMULEI.

– Kaip kilo mintis auginti angoros ožkas?

– Kai prieš 20 metų įsigijome sodybą ir persikėlėme į Mickiemės kaimą, bandėme auginti įvairius gyvulius – paprastas ožkas, avis, karves, kiaules. Galvojome ir apie alpakas, bet tuo metu Lietuvoje jau buvo 50 alpakų augintojų, nesinorėjo užsiimti tuo pačiu. Mama internete pamatė Angoros ožkas ir pagalvojome, kad būtų visai įdomu, juolab kad jau turėjome patirties auginant paprastas ožkas. Taip 2019 m. spalio 18 d. į Lietuvą atkeliavo pirmosios Angoros ožkos. Dabar bandoje beveik visi gyvūnai yra vietiniai, tačiau prieš penkerius metus ūkyje gyveno tik penkios atvežtinės ožkos iš Didžiosios Britanijos.

– Kuo ypatingos Angoros ožkos?

– Tai labai prieraišūs, ramaus būdo, netriukšmaujantys gyvūnai, kuriems reikia žmogaus – kur beeitum, seka paskui, nori bendrauti, būti kartu. Žinoma, pagrindinis skiriamasis bruožas yra jų gražus garbanotas kailis, iš kurio gaunamas labai plonas, elastingas ilgo pūko pluoštas – moheris. Iš jo gaminami siūlai, skirti megzti, nerti, austi.

Tai labai universalus pluoštas, iš kurio galima gaminti įvairius drabužius, namų tekstilę ir net ūkio reikmėms skirtus gaminius. Pavyzdžiui, iš jauniklių moherio gali būti mezgami drabužėliai kūdikiams, o iš vyresnių ožkų moherio audžiami kilimai, pavadžiai bei kamanos arkliams ir kt. Moheris labai švelnus, bet kartu ir tvirtas, nesivelia, gražiai atrodo, blizga.

– Ar sudėtinga šių ožkų priežiūra?

– Kaip ir kiekvienam gyvuliui, joms reikalinga kasdienė priežiūra, tačiau daug lengviau, nei auginti karves, kurias reikia melžti rytą vakarą. Rudenį ir pavasarį ožkas kerpame, nes per pusmetį jos užaugina 10–15 cm ilgio plaukus. Viena ožka per metus duoda maždaug 4–5 kg moherio. Šerti reikia panašiai, kaip ir melžiamas ožkas, tiesa, sunkiau pastebėti, ar joms nieko netrūksta. Iš melžiamų ožkų primilžio jau kitą dieną aišku, kad buvo prasčiau pašerta, o Angoros ožkoms kasdien reikia tikrinti kailį ir odą, kad pastebėtum pokyčius, iš kurių gali spręsti apie pašarų kokybę. Kas šešias savaites reikia pakirpti nagas, nes mūsų dirvožemis joms kiek per minkštas – pačios nenudyla. Daugiau nieko ypatingo daryti nereikia.

– Iš kur sėmėtės žinių apie moherio apdirbimą? Kokius prietaisus naudojate?

– Mano mama audėja, tačiau verpti abiem teko mokytis. Žinių sėmėmės iš interneto – žiūrėjome įvairius vaizdo įrašus ir po truputį bandėme pačios. Tiesą sakant, įgudome gana greitai – prireikė vos savaitės, bet pirmą vakarą sėdėjau gal penkias valandas, kol verpstukas pradėjo suktis. Moheriui apdirbti naudojame tik senovinius prietaisus ir būdus – karšiame rankomis, verpiame rankiniais verpstukais, senoviniu rateliu. Užsienio šalyse, kur dideli Angoros ožkų ūkiai, moherį apdirba didžiulėmis staklėmis, automatinėmis karšyklėmis, bet mes susitelkę tik į senovinį apdirbimą.

Angoros ožos
Beata Norvilė. Iš kailio gaunamas labai plonas, elastingas ilgo pūko pluoštas – moheris.

– Ar verpimas ir audimas yra jūsų pagrindinė veikla, o gal daugiau hobis?

– Dabar jau pagrindinė, tačiau vis dar ir hobis kartu. Mezgu kojines ir megztinius, taip pat veliu tarp jaunimo populiarius dredus, kuriais puošiasi per festivalius ar pan. Iš vilnos gaminame viską, ką tik sumanome. Darbas su moheriu turi raminamąjį terapinį poveikį, malonu čiupinėti garbanas, nes plaukas yra švelnus, slidus, nežeidžia odos. Verpdama mama kartais net užmiega prie ratelio. Savo gaminius – šalikus, kepures, kojines – mielai naudojame pačios. Aprūpiname vaikus ir kitus artimuosius, sau net čiužinuką miegui esu nusiaudusi. Gaminiais prekiaujame tiesiai iš ūkio, nors vis dažniau žmonės teiraujasi, ar jų dar negalima įsigyti kokioje parduotuvėje. Dar mėgstame su savo produkcija vykti į muges, parodas, festivalius. Įdomu tai, kad dažytų Angoros ožkų sruogų pastaruoju metu labai pageidauja lėlininkės.

– Ar lietuviai pakankamai vertina natūralius, rankų darbo gaminius?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 11 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Beatos NORVILĖS ir Aldo VAITAIČIO nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis