Gyvūnų gerovė: politinės batalijos nesibaigia

Europos žemės ūkio kooperatyvų organizacijos „Copa-Cogeca“ darbo grupės „Gyvūnų sveikata ir gerovė“ posėdyje buvo aptartos dabartinės epizootinės grėsmės, pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimų gyvūnų pervežimo srityje ir planuojamo laikymo narvuose atsisakymo pasekmės, praneša portalas tygodnik-rolniczy.pl.

Tuo tarpu pati Copa-Cogeca akcentuoja, jog Europos gyvūnų gerovės teisės aktai tampa tokie sudėtingi, kad net ekspertams sunku juos vienodai interpretuoti valstybių narių lygmeniu: „Dėl šios padėties teisės aktai yra neveiksmingi, todėl sunku praktiškai ir veiksmingai pagerinti gyvūnų gerovę. Labai svarbu užtikrinti suderintą gyvūnų gerovės priemonių ir teisės aktų įgyvendinimą visose valstybėse narėse“.

Abejotinas projektas

Viena iš pagrindinių posėdžio temų buvo gyvūnų transportavimas. Abejonių sukėlė Europos Komisijos projektas, įpareigojantis veterinarijos gydytoją dalyvauti kiekviename gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo etape, kuris, atsižvelgiant į tokių specialistų trūkumą, gali tik pagilinti organizacines problemas.

Pasiūlymas įskaičiuoti gabenimo laiką į jūrų transportą taip pat sulaukė griežtos kritikos – tokios šalys kaip Airija ir Jungtinė Karalystė ragina neįtraukti gyvūnų gabenimo per sieną laiko į bendrą gabenimo laiką.

Tačiau praktikai ir mokslininkai atkreipia dėmesį, kad traumų rizika daugiausia susijusi su pakrovimo ir iškrovimo operacijomis, o gabenimo laiko ribojimas sausumos transporte tik padidina laiko spaudimą vežėjams, sukeldamas nereikalingą skubėjimą, kuris mažina ne tik gabenamų gyvūnų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą keliuose.

Tuo tarpu „Eurogroup of Animals“ pasisako už ES Transporto reglamento griežtinimą, esą šis patobulinimas būtų puiki galimybė užtikrinti gyvūnų gerovę: „Transporto sektorius kelia daug problemų gyvūnams, o Transporto reglamentas, kurio priemonės yra silpnos ir pasenusios, mažai ką daro, kad jiems padėtų. Ilgos ir sunkios kelionės, prastos transportavimo sąlygos ir problemos, kylančios dėl eksporto į trečiąsias šalis, kamuoja šią pramonę, o pažeidžiamų gyvūnų gyvybėms nuolat gresia pavojus“.

Pastaroji lobistų organizacija rekomenduoja, kad suaugusių avių, galvijų ir kiaulių kelionės truktų ne ilgiau kaip aštuonias valandas, o labai jaunų gyvūnų, naminių paukščių ir triušių – keturias valandas. Europos maisto saugos tarnyba, beje, taip pat rekomenduoja kuo labiau sutrumpinti vežamų gyvūnų kelionės laiką.

Akivaizdu, jog rasti konsensusą šiais klausimais bus itin sunku – naujasis reglamentas dabar svarstomas Europos parlamente ir čia politinės batalijos tik prasideda: jau pateikta tūkstančiai reglamento pakeitimų, išryškinančių itin prieštaringas politikos formuotojų nuomones.

Biologinis saugumas ir SNL

Snukio ir nagų liga (SNL) minėtame posėdyje buvo dar vienas svarbus diskusijų klausimas. Vokietijos ir Vengrijos atstovai pasidalijo savo patirtimi prevencinių priemonių srityje, atkreipdami dėmesį į biologinį saugumą kaip veiksmingos apsaugos pagrindą ir į ypatingą ūkininkų vaidmenį stebint grėsmę.

Pagrindiniais viruso perdavimo vektoriais laikomi laukiniai gyvūnai ir žmonės, ypač turistai ir sezoniniai darbuotojai, bei žmonės, judantys tarp ūkių .

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į grėsmes, susijusias su medžioklių organizavimu ūkiuose, kai ten lankosi su gamyba nesusiję asmenys. Akcentuota, jog kuo mažiau pašalinių asmenų turėtų kontaktą su veisėjais ir ūkiniais gyvūnais.

Diskusijoje taip pat buvo paliesta vakcinacija nuo SNL. Ekspertai atkreipė dėmesį į iššūkius, susijusius su skirtingų SNL viruso serotipų paplitimu.

Kitas aptartas klausimas buvo prevencinių priemonių, susijusių su gyvūnų sveikata, poreikis. Buvo pasiūlytas sprendimas – internetiniai mokymai gamintojams ir periodiniai veterinarijos gydytojo vizitai, siekiant įdiegti geriausią praktiką, gerinant bei saugant gyvūnų sveikatą.

Galiojanti tvarka

Šiuo metu SNL kontrolės teisinį pagrindą nustato ES reglamentas 2016/429 („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“). Visoje Sąjungoje taikomos specialios snukio ir nagų ligos (SNL) kontrolės priemonės, kaip nustatyta Kitame EK sukurtame reglamente 2020/687.

Šios priemonės grindžiamos užkrėstų ir kontaktuojančių bandų naikinimu bei regioniniais apribojimais dėl ligai imlių gyvūnų ir jų produktų judėjimo. Šiuo tikslu Sąjunga palaiko vieną didžiausių pasaulyje antigenų bankų, skirtą greitam vakcinų formulavimui.

Valstybės narės privalo turėti veikiančius nenumatytų atvejų planus, o nacionalinės laboratorijos privalo bendradarbiauti su ES etalonine laboratorija.

Tačiau praktikoje ne visada to paisoma, ką įrodė ir šių metų kovo mėnesio SNL protrūkiai Vengrijoje bei Slovakijoje.

Narvų atsisakymas

Svarstant pasiūlymą atsisakyti paukščių auginimo narvuose, buvo išsakyta keletas kritinių pastabų. Be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia tęsti gamybą esamuose pastatuose, taip pat į teisinius ir socialinius sunkumus, kylančius pritaikant esamus pastatus prie naujų reikalavimų.

Be to, buvo nurodytas bent 20 metų pereinamojo laikotarpio poreikis , kad būtų galima susigrąžinti patirtas investicines išlaidas iš naujai pastatytų įrenginių. Buvo pabrėžta, kad nauji reikalavimai turėtų būti taikomi tik naujoms investicijoms .

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į dideles apsaugos nuo plėšrūnų išlaidas auginant paukščius be narvų, epidemiologinę grėsmę ir kylančių maisto kainų riziką. Buvo pabrėžta, kad siūlomi teisės aktų pakeitimai kelia grėsmę ES aprūpinimo maistu saugumui užtikrinti.

Parengė Ričardas Čekutis