Į ginklų parduotuvę užsuka ne tik medžiotojai

Kaip mus informavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Rasa Meištė, prasidėjus karui Ukrainoje susidomėjimas galimybe turėti ginklą buvo gerokai išaugęs. Tiesa, šis bumas tęsėsi neilgai – du tris mėnesius. Dabar per mėnesį Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išduoda iki dešimties leidimų įsigyti ginklą savigynai.

Apie pasvaliečių ginklavimosi ypatumus, ginklus (ir ne tik) kalbėjomės su Pasvalyje, Mūšos gatvėje, jau daugiau nei dešimt metų veikiančio „Aukštaitijos šaudymo centro“ savininku Rolandu Račinskiu.

Naują verslo nišą padėjo atrasti krizė

Ginklais, amunicija, savigynos bei laisvalaikio prekėmis prekiaujančio „Aukštaitijos šaudymo centro“ įkūrėjas – medžiotojas, stendinio šaudymo entuziastas Rolandas Račinskis.

– Nuo 2000 metų turėjau verslą, susijusį su metalo laužu. Prasidėjus 2008 metų ekonominei krizei, daugiau nei metams viskas sustojo, tad teko ieškoti naujos, dar neišnaudotos nišos. Anuomet ginklais prekiavo nedaug kas, tad pamaniau, jog tai gali būti perspektyvu. Taip 2009 metais atsirado mūsų ginklų parduotuvė.

Verslininko klientai anaiptol ne tik Pasvalio ir aplinkinių rajonų gyventojai. Prekės iš „Aukštaitijos šaudymo centro“ keliauja į visą šalį.

– Užsiimame ne tik mažmenine, bet ir didmenine prekyba. Importuojame produkciją, kurią parduodame Lietuvos, Latvijos ginklininkams.

Medžiotojai – ne pagrindiniai pirkėjai

Retai į tokio pobūdžio parduotuves užsukantiems žmonėms, ko gero, atrodo, jog čia dažniausiai lankosi medžiotojai. Tačiau mūsų kalbintas verslininkas šį stereotipą paneigia.

– Tik maždaug 30 procentų to, ką parduodame, skirta medžiotojams. Likusi dalis – laisvalaikio, savigynos prekės, avalynė, rūbai ir kt.

Rolandas pasakoja, jog pamažu keičiasi žmonių požiūris į medžioklę ir šie pokyčiai diktuoja naujas madas.

– Dabar ateina nauja karta, kuri nebenori šaudyti į gyvą taikinį. Jiems įdomus ir azartiškas pats taikymosi procesas. Užtenka judančio ar skrendančio taikinio, bet tai neturi būti šernas, antis ar stirna. Aš pats jau dešimt metų priklausau Lietuvos sportingo (stendinio šaudymo) federacijai. Pirma narių buvo apie šimtą, dabar – kone septyni šimtai. Tai sparčiai populiarėjanti sporto šaka.

Sportingu užsiimantys žmonės šaudo į skraidančias molines lėkštelės. Išbandyti šią pramogą galima užsukus į Trūliškio kaime 2010 metais atidarytą „Aukštaitijos šaudymo centro“ šaudyklą.

– Kažkaip norėjosi išjudinti medžiotojų bendruomenę, tad ir atidarėme šią šaudyklą.

Šaudykla veikia ketvirtadieniais. Vizitui reikia registruotis iš anksto. Atvykusiems suteikiama galimybė pašaudyti pistoletu, graižtviniu ar lygiavamzdžiu šautuvais.

– Yra įrengti bėgantys, skraidantys taikiniai. Šaudydami į molines lėkštutes, čia treniruojasi turintys savigynai skirtus pistoletus. Padėti gali ir mūsų instruktorius pistoletininkas.

Karas pažadino susidomėjimą ginklais

Paklaustas, ar pasvaliečiai ginkluoti, Rolandas Račinskis ima skaičiuoti.

– Lietuvoje yra apie 30 000 medžiotojų. Mūsų rajone – 11 medžiotojų būrelių. Kiekviename iš jų – vidutiniškai apie 30 narių. Tad iš viso – apie 400 medžiotojų. Vienas jų turi vieną, kitas – penkis šautuvus. Manau, mūsų rajono medžiotojų namuose – daugiau negu tūkstantis ginklų. Atskira tema – savigynai skirti ginklai. Kiek jų yra, negaliu tiksliai pasakyti, tačiau taip pat nemažai, – tikina verslininkas.

Rolandas patvirtina ir straipsnio pradžioje policijos pareigūnų pateiktą faktą.

– Prasidėjus karui Ukrainoje, medžiotojai ėmė masiškai pirkti šovinius. Tą, ką buvome atsivežę pusmečiui, išpirko per kelis mėnesius. Padidėjo ir savigynai skirtų pistoletų pardavimas. Tai truko iki pusmečio. Dabar situacija vėl stabili.

Nors medžiotojai yra įvardinami kaip reali jėga, galinti karo atveju padėti pasipriešinti užpuolikams, Rolandas Račinskis dėl to nėra visiškai tikras.

– Pažiūrėkite, kas buvo Ukrainoje. Kijevo rusams nepavyko užimti, nes jie susidūrė ne tik su kariuomenės, bet ir su žmonių pasipriešinimu. Taip, ko gero, būtų ir Lietuvoje, tačiau noriu paminėti vieną aspektą. Yra toks įtaisas kaip naktinio matymo taikiklis. Jis yra išbrauktas iš Ginklų kontrolės įstatymo, tačiau pagal Medžioklės įstatymą jį naudoti medžioklėje ir net vežtis į medžioklės plotus yra draudžiama. Tie, kurie nieko neišmano, galvoja, jog užsidedi tą prietaisą ant ginklo ir šaudai. Tačiau taip nėra. Jis turi būti „prišaudytas“. Prie jo reikia įprasti. Tad dalis medžiotojų karo atveju vargu ar būtų naudingi savo šaliai, – svarsto Rolandas.

Pistoletai, moterys ir metų laikai

Savigynai skirtas pistoletas vidutiniškai kainuoja nuo trijų iki aštuonių šimtų eurų. „Aukštaitijos šaudymo centras“ daugiausiai prekiauja vokiškais „Glock“ firmos pistoletais.

– Tai patikimi ginklai, kuriems Lietuvoje suteikiamas labai geras garantinis aptarnavimas bei priežiūra.

Paklaustas, ar ginklus perka moterys, Rolandas Račinskis nusišypso.

– Ar kada pirko pistoletą – nepamenu. Dažniausias jų pirkinys – dujų balionėliai. Beje, pastarųjų populiarumas paskutiniu laiku yra išaugęs kelis kartus. Ypač po liūdnai pagarsėjusių išprievartavimų Vilniuje… Pasvalyje gal kiek mažiau, tačiau į didžiuosius miestus jų iškeliauja tikai nemažai. O grįžtant prie moterų – tai jos ne toks jau retas svečias mūsų parduotuvėje. Tai – medžiotojos. Manau, mūsų rajone jų yra apie 20 ir kiekvienais metais šis skaičius didėja.

Priklausomai nuo metų laiko „Aukštaitijos šaudymo centro“ duris varsto vis kiti pirkėjai.

– Rudenį, kai ima temti ir trumpėti dienos, žmonės perka dujinius balionėlius. Pavasarį, sušilus orams, pramogai perkami pneumatiniai ginklai. O prasidėjus medžioklės sezonui – jai skirtos prekės.

Viktoras STANISLOVAITIS/Darbas

Aidos GARASTAITĖS nuotraukos