Į sapnų karalystę – tėvų lovoje

2015/11/06

Kūdikio gimimui pradedame ruoštis pirmiausia su meile puošdami jo lovelę užuolaidėlėmis, gražiausiais pataliukais, pakabindami švelniai grojančią karuselę ar šviečiantį migduką... O naujasis šeimos narys dažniausiai jau pirmąją naktį įsikrausto į tėvų lovą. „Kūdikiui visai nesvarbu, kur miegoti: prabangiuose apartamentuose ar akmeninėje oloje – svarbiausia, kad šalia būtų mama, pageidautina, žindanti“, – tikina psichologė Ramunė Murauskienė.

Migdymo pamokos Kai prieš keturiolika metų gimė pirmagimis, seselės drąsino: „Miegokite lovoje kartu su vaiku, tikrai neužgausite, neprispausite, bus ramiau ir kūdikiui, ir jums, ir pienelio pakaks.“ Šis paprastas patarimas išties leido pailsėti nelengvu metu. Kartais ryte nė neprisimindavau, kelissyk naktį maitinau sūnų. Po ketverių metų gimus dukrai sutikau vis daugiau mamų, skelbiančių, kad vaiką reikia migdyti atskirai. Dabar tokių diskusijų tenka išgirsti dar dažniau: kad lovoje su tėvais nehigieniška, trukdo intymiam gyvenimui, o dar paskui įpratinti prie savo lovelės... Sužinojau, kad sukurta netgi visa teorija, konkrečiai nurodanti, kiek kuriądien minučių vaikui reikia leisti paverkti, kol įpras užmigti vienas. „Kuo labiau tolstame nuo natūralių dalykų, tuo daugiau reikia mokymų, – paaiškina psichologė. Murauskienė. – Kūdikis ir be pamokų puikiai miega su mama, nes tai natūralu. O išmokyti jį miegoti be mamos – labai sudėtinga, nes įsiveliame į kovą su prigimtiniais vaiko poreikiais miegoti ramiai, saugiai. Turėsite perskaityti ne vieną knygą, suskaičiuoti ne vieną minutę, užpildyti ne vieną lentelę. Baisiausia, kad išgirsite ne vieną gailų verksmą, kuris niekada nebus apsimestinis, kad neduosite vaikui labai svarbaus saugumo, kūniško ryšio be jokios rimtos priežasties.“ Pasak psichologės Ramunės, miegoti kartu su mama, girdėti jos niūniavimą, būti sūpuojamam, kūdikiui yra taip natūralu, kaip kvėpuoti. Pamokos, kaip užmigti vienam, vaikui neduoda jokios naudos. Tai naudinga ir patogu tik tėvams, tad nesigirkite išmokę mažylį miegoti atskirai, verčiau būkite jam dėkingi už šią paslaugą.

Baimės be pagrindo O kaipgi higiena, intymus gyvenimas ir baisusis iškraustymas į vaikišką lovelę? „Turime tiek daug visokių prasimanymų, kad nepatyrusios mamos neretai gerokai apsunkina savo gyvenimą, – tvirtina R. Murauskienė. – Miegoti kartu ne tik patogiau žindančiai mamai. Tyrimais nustatyta, kad kartu su tėvais kūdikiai miega daug ramiau, rečiau nenori eiti miegoti.“ Nehigieniška? „Bet juk gyvename ne sterilioje aplinkoje. Anksčiau ar vėliau kūdikis su ja susidurs. Tai tikrai nerimtas argumentas. Kaip ir poros intymus gyvenimas, – tvirtina psichologė, neseniai ir pati susilaukusi antrojo vaikelio. – Juk paprastai moteris su vyru vienoje lovoje miega ne dėl sekso. Juo užsiimti galima ir ne lovoje. Įsikniaubti į mylimą žmogų, pajusti jo artumą ir šilumą yra neapsakomai gera ir saugu, tai tam tikra artumo, priklausomybės vienas kitam išraiška. Dėl šių priežasčių ir vaikai nori miegoti kartu bent su vienu mylimu suaugusiuoju.“ Jei turite daugiau vaikų, kuriems dar taip pat reikia suaugusiojo artumo, naktimis mamytė turėtų miegoti su žindomu vaikeliu, o tėvelis – su vyresniuoju, ypač jei jis prašytųsi į lovą pas mamą. Juk tai labai laikinas metas. Poreikis miegoti kartu su tėvais vis mažėja ir su laiku išnyksta. Nė nepastebėsite, kada ateis diena, kai nė prašyte neprisiprašysite paaugusio vaiko miegoti kartu.

Neverkia, bet kenčia R. Murauskienė atkreipia dėmesį: mokydami kūdikį miegoti atskirai, sukuriame rimtesnę problemą nei nemiga: neleidžiame mažyliui patenkinti jo svarbiausio poreikio patirti kūnišką ryšį su mama ar kitu artimu žmogumi. Kiekvienas kūdikis nuo to kenčia. Neretai artumo stoką bandoma pakeisti žaisliukais, marliukais. Psichologų teigimu, toks įprotis artimą ryšį kompensuoti daiktais vėliau siejamas su įvairiomis priklausomybėmis, kurios apsunkina suaugusiojo gyvenimą. „Yra tėvų, kurie savo mažylius specialiai migdo vienus kitame kambaryje, – pasakoja psichologė Ramunė. – Kai vaikas po tokių mokymų nebeverkia, tėvai galvoja: priprato, patenkintas ramiai užmiega vienas. Tačiau vaikai nėra kvaili: jei verkimas rezultatų neduoda, vaikas vis tiek paliekamas vienas, jis tiesiog liaujasi verkti, bet toliau tyliai kenčia.“ Iš tiesų, paaugę vaikai, skirtingai nei kūdikiai, geba pasakyti, sunerimę patys pasiprašyti ar naktį tiesiog atkeliauti į tėvų lovą ir užmigti saldžiausiu pasaulyje miegu. „Ar tėvams neramu, kai jų mažyliai naktį yra šalia jų? Dažniausiai tai sukelia tik tam tikrus miegojimo nepatogumus, kurie yra išsprendžiami be žalos vaikui. Linkiu būti ne žiauriems, o kūrybiškiems“, – linki R. Murauskienė. Tiesa, psichologė pataria: jei mažylis savo noru miega atskirai, neprašykite jo vėl miegoti kartu, pavyzdžiui, kai vyras nenakvoja namuose. Taip pat ypatingo dėmesio nereikėtų skirti, kai prabudęs naktį vaikutis neverkia. Nekalbinkite jo, nedekite šviesos. Jei vaikas sveikas, prabudimai nesikartoja nuolatos, tai tiesiog normalu. Toliau ramiai miegokite ir vaikas taip pat užmigs.

Inga Motuzienė