Ilgai taupytas atostogas galima ir prarasti

Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Tai nurodyta Darbo kodekse. Neretai kai kurie darbuotojai atostogas taupo, tikėdamiesi joms pasinaudoti ateityje susidarius tam palankioms aplinkybėms. Tačiau taip elgiantis jas galima ir prarasti. Į dažniausiai užduodamus klausimus apie atostogas atsako Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.

Ne trumpesnės kaip dešimt dienų

– Kokia kasmetinių atostogų nepertraukiama trukmė?

– Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.

– Kodėl dažnai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai?

– Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdaviui  svarbu, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veikla. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl jų suteikimo trukmės, skaidymo, datos  ir kitų klausimų vis dėlto priklauso darbdaviui.  Bet vienašališkai nuspręsti jis negali –  tai turi būti daroma šalių sutarimu.

Prarandama po trejų metų

– Kaip ilgai galima kaupti kasmetines atostogas?

– Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, todėl darbuotojas yra įpareigotas jomis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys – jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelerius metus kaupia ir nesinaudoja kasmetinėmis atostogomis.  Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.

– Kada kasmetinės atostogos gali būti nurašytos?

– Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją.  Vis dėlto yra išimčių, pavyzdžiui, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.

Gali būti suteiktos po pusmečio

– Kada ir kokiais atvejais suteikiamos kasmetinės atostogos?

– Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmus darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmus darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis prarastų nepanaudotas atostogas už pirmus darbo metus po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. vienodai.

Už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos 2019 m. vasario 1 d., ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

– Ką daryti, jeigu darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis?

– Jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, atostogų panaudojimo terminas turi būti pratęstas tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Susijusios temos - skaitykite: atostogos, kasmetinės atostogos, Darbo kodeksas, Ieva Piličiauskaitė