Infliacija keičia vartotojų įpročius

Augant  kainoms ir infliacijai vis daugiau  vartotojų keičia savo įpročius – pirmenybė teikiama prieinamai kainai ir akcijai, atsisakoma prabangos prekių ir paslaugų, tačiau svarbą išlaiko ekologiškumas ir tvarumas, rodo tyrimas.

Nemaloni lyderystė

Kainos Europos rinkose auga greičiau nei vidutinis pasaulinis tempas, o didžiausia infliacija fiksuojama Rytų Europoje. Rugpjūtį didžiausia infliacija buvo Estijoje (24,8 proc.), antroje vietoje atsidūrė Lietuva (22,4 proc.),  trečioje – Latvija (21,5 proc.).

„Palyginti su Baltijos šalimis, infliacija Vakarų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje liepos–rugpjūčio mėnesiais buvo daugiau nei perpus mažesnė ir vidutiniškai siekė apie 10 proc.. Jungtinėse Amerikos Valstijos fiksuojama 8,3 proc. infliacija, Kinijoje – 2,5 proc., o Rusijoje – 13,7 proc.“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas. Pasak jo, prognozės rodo, kad po III ketvirtį pasiekto piko, infliacijos lygis turėtų mažėti, tačiau didžiausią poveikį ekonomikai turės karo Ukrainoje raida ir pasekmės.

Kelia vis didesnį nerimą

„Drastiškai augančios kainos Rytų Europoje visuomenei kelia vis didesnį nerimą bei susirūpinimą finansine ateitimi“, – sako rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ vadovė Ilona Lepp.

Tyrimų duomenys rodo, kad Baltijos šalių vartotojų kainų augimo emocinis suvokimas viršija faktinius skaičius. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų manymu, kainų augimas kasdienio vartojimo maisto ir buities prekėms yra 15 proc. didesnis nei yra iš tiesų, latviams – 14 proc., o estams– 11 proc.

„Infliacija, emocinė savijauta ir žiniasklaidos poveikis lemia vartotojų elgsenos pokyčius: apribotas ir atsargesnes išlaidas, besikeičiančius poreikius ir prioritetus. Šiandien tik 1 iš 3 vartotojų jaučia stabilumą ir yra užtikrintas savo asmenine finansine padėtimi, o pirkti nusiteikę dar mažiau žmonių – tik apie penktadalis lietuvių, latvių ir estų“, – teigia I. Lepp.

Du trečdaliai vartotojų teigia, kad labiausiai augo maisto prekių kainos. kone didžioji dalis pripažįsta, kad jų savaitinis apsipirkimas kainuoja daugiau nei prieš pusmetį. Kasdienio vartojimo maisto ir buities prekių kainos šių metų II ketvirtį Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, buvo 11,6 procentinio punkto didesnės nei bendras visos Europos vidurkis. Daugiausia brango daržovės, riešutai, bakalėja, užkandžiai, gyvūnų maistas ir popieriaus gaminiai.

Pasikeitė prioritetai

Kylančios kainos verčia pirkėjus atsisakyti prekių, kurias buvo įpratę pirkti, ir skatina keisti savo įpročius. Pagrindiniu prioritetu šiandien tampa prieinama kaina arba akcija, vis dažniau renkamasi privačių prekės ženklų produkcija, t. y. prekybos tinklų. Per pirmąjį šių pusmetį net 82 proc. lietuvių nustojo arba labai retai rinkosi pirkti prabangių prekės ženklų produktus. 74 proc. žmonių svarbiausiu pasirinkimo rodikliu tapo prieinama kaina arba akcija, o 67 proc. pradėjo gerokai dažniau rinktis vietinių prekės ženklų ir gamintojų produkciją.

„Infliacijai labiausiai jautrios kasdienio vartojimo maisto prekių ir produktų kategorijos – mėsa, žuvis, pieno produktai. Šiems produktams vartotojai teigia pirmiausia ieškantys  pigesnių alternatyvų arba renkasi juos pirkti rečiau. Žmonės taip pat dažniausiai ieško pigesnių skalbimo ir valymo priemonių, gyvūnų maisto, tualetinio popieriaus. Finansiškai nestabiliu laikotarpiu žmonės rečiau perka ir alkoholinius bei gaiviuosius gėrimus, užkandžius ir saldumynus, tačiau pasirinkimo etape vis dar išlieka svarbus jų prekės ženklas.  Vieninteliai produktai, kuriems dažniausiai netaupoma ir neieškoma kitų alternatyvų, yra kava, arbata, vaisiai ir daržovės, duona ir asmeninės higienos priemonės“, – teigia ekspertė.

Ieško akcijų ir nuolaidų

Pasak I. Lepp, vartotojai šiandien yra linkę rinktis ne produktą, o akciją. Vidutiniškai 29 proc. europiečių yra nusiteikę pirkti tuos produktus, kuriems taikoma akcija, siekiant sutaupyti. Lietuvoje šis skaičius rodiklis daug didesnis – 84 proc. vartotojų teigia ieškosiantys nuolaidų.

Rinkos tyrimų bendrovės duomenys rodo, kad ateityje vartotojai rinksis mažesnių ir vietinių prekės ženklų kasdienio vartojimo maisto ir buities prekes, kurios geriau atlieps jų poreikius: bus lengviau įperkamos, personalizuotos ir unikalios.

KL informacija