Iniciatyvūs žmonės vertingesni už auksą

– Kada ir kodėl nusprendėte suburti bendruomenę?

– Ilgą laiką su kolegėmis pedagogėmis ir vietiniu jaunimu veikėme kaip neformali jaunimo iniciatyvinė grupė, kurią subūrėme norėdamos pagelbėti jaunimui rašyti projektus. O 2010 m., paragintos Alytaus r. savivaldybės administracijos, įsteigėme bendruomeninę organizaciją „Dainavos kaukas“, kad galėtume dalyvauti ne tik vietiniuose, bet ir respublikiniuose bei tarptautiniuose projektuose. Mūsų tikslai buvo ir yra vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų telkimas, vienijimas ir ugdymas, jų poreikių bei interesų tenkinimas ir atstovavimas.

– Kiek narių sudaro bendruomenę ir ar lengva prisikviesti naujų?

– Šiuo metu „Dainavos kaukas“ vienija 65 narius ir daugybę iniciatyvių bičiulių. Visi dirbame be atlygio, nario mokesčio nerenkame, gauname lėšų iš GPM 1,2 proc., finansuotų projektų, o kartais ir rėmėjų. Neskirstome žmonių į bendruomenės narius ar nesančius joje. Kartu su seniūnaičiu rūpinamės visos Kumečių seniūnaitijos, kuri apima septynis kaimus, turinčius apie 400 gyventojų, reikalais.

Buriamės bibliotekoje, drauge sprendžiame problemas, generuojame idėjas, rašome projektus, ieškome lėšų, o jų negavę, kliaujamės vieni kitais. Džiaugiamės, kad turime iniciatyvius, gyventojų gerove ir aplinkos grožiu besirūpinančius žmones. Mūsų veiklose dažnai dalyvauja iš Alytaus, Kauno atvykę ar iš užsienio sugrįžę žmonės, vaikai ir jaunuoliai, atvykę vasaroti pas senelius. Neretai tai buvę mūsų mokiniai, su kuriais palaikome artimus ryšius. Deja, nuo 2018 m. Kumečiuose nebeliko mokyklos, bet negalime pamiršti tvirtos bendrystės, prasmingų darbų ir tarptautinių projektų akimirkų. Džiugina ir tai, kad su mumis ir toliau veikia dalis šios mokyklos buvusių mokytojų.

– Ar žmonės mielai prisideda prie bendro gėrio?

– Yra visuomeniškų ir aktyvių žmonių. Vieni gražina kaimo aplinką, ravi gėlynus, pjauna žolę, prižiūri paminklus. Kiti padeda organizuoti renginius. Prisijungia ir seniūnijos paskirti socialines valandas atidirbti žmonės. Šiuos darbus kuruoja seniūnaitis Vidimantas Pocevičius ir bibliotekininkė Nijolė Pocevičienė. Laimėto projekto lėšomis esame nusipirkę žoliapjovę ir trimerį seniūnaitijos viešosioms erdvėms prižiūrėti, bet degalais dažniausiai tenka pasirūpinti patiems. Džiugu, kad pastaruoju metu prie viešųjų erdvių tvarkymo vis dažniau prisijungia Miroslavo seniūnija.

– Kokius didesnius projektus yra įgyvendinusi jūsų bendruomenė?

– Labiausiai norisi kalbėti apie naujausius. Labai džiaugiamės padėję plačiajai visuomenei atrasti ypatingą vietą – Kumečių krioklį. Vietiniai žmonės seniai jį žinojo, po darbų eidavo maudytis po iš aukštai krentančio vandens kaskadomis. Vis dažniau užsukdavo ir po vaizdingas Dzūkijos vietas keliaujantys turistai. Jų susidomėjimas paskatino šią vietovę paversti prieinamesne ir patrauklesne kiekvienam. Kreipėmės į Alytaus r. savivaldybės administraciją ir buvome išgirsti. Jos skirtomis lėšomis nutiestas metalinis takelis link krioklio, pastatytas biotualetas. Kraštietis Jonas Pašukonis pagamino persirengimo kabiną, Donatas Abečiūnas nukasė ir išlygino teritoriją. Šiemet išardyta nebefunkcionali pavėsinė. Alytaus r. savivaldybės administracija kartu su partneriais – bendruomenine organizacija „Dainavos kaukas“ ir Alytaus r. savivaldybės viešosios bibliotekos Kumečių filialu – įgyvendino projektą „Viešosios erdvės prie Kumečių tvenkinio sutvarkymas, pritaikant ją gyventojų poreikiams“. Įrengta scena, suoliukai ir šiukšliadėžės kultūrinių, socialinių veiklų organizavimui.

2023-ieji buvo paskelbti Dzūkijos (Dainavos) metais, siekiant paminėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų sukaktį. Teikėme projektą Žemės ūkio ministerijai ir surengėme šioje gražioje vietoje didelę gražią šventę „Suscikim prieg Kumecių krioklio“.

– Kuo ypatingas buvo šis renginys?

– Turbūt labiausiai jis įsiminė savo vienybe, žmonių noru prisidėti. Turėjome vietinę žolininkę Tatjaną Krugelienę, kuri gamino kvapiuosius hidrolatus, vaišino arbatomis, supažindino svečius su liaudies žolynų paslaptimis. Seniūnaitis vaišino savo keptais gardžiaisiais pyragais. Vaikai ir jaunimas prekiavo savo rankų darbo dirbiniais, vietos menininkas Povilas Abečiūnas surengė drožinių ir tapybos darbų parodą. Prisijungė žmonių, turinčių negalią, klubas „Mirabilija“ iš Alytaus, kuriems anksčiau buvome surengę mokymus, kaip gaminti sapnų gaudykles, ir savo dirbiniais papuošė mūsų erdvę. Pocevičių ir Mitrulevičių šeimos iš Peršėkininkų kaimo vaišino bendrystės sriuba. Irena Akulavičienė parengė senovinių skarelių parodą. Gintarė Sebestinienė su dukromis Vilte ir Vakare įkūrė kampelį vaikams, kur piešė ant veidukų, pūtė muilo burbulus, žaidė žaidimus. Sulaukėme pagalbos ir iš ūkininkų. Iš šiaudų ritinių buvo pastatyta siena, o šiaudų ryšuliai tapo „suoliukais“, kuriuos uždengėme senovinėmis lovatiesėmis iš močiučių skrynių. Dirbo visi iš peties. Koncertinę programą stebėjo gausus žiūrovų būrys. Sulaukėme padėkų ir prašymų renginius prie Kumečių krioklio organizuoti kasmet.

– Ar vyksta kokie nors tradiciniai, kasmetiniai renginiai?

– Vienos tradicijos tęsiasi, kitos lieka tik istorijai. Prieš gerą dešimtmetį keletą metų iš eilės prie Kaukų, Papėčių piliakalnių ir Peršėkės upės organizuodavome žiemos šventes su arklių traukiamomis rogėmis, sniego motociklais, įvairiomis pramogomis ir laužo skanėstais. Deja, ilgainiui žiemos tapo nenuspėjamos, tad neliko galimybių organizuoti šventes. Daug metų buvo organizuojama „Sportinė vasara Kumečiuose“, prieškalėdiniai sporto turnyrai. Jaunimo pageidavimu po kelerių metų pertraukos ši tradicija atgaivinta. O tradicinės vasaros šventės dabar jau trečius metus vyks prie Kumečių krioklio.

– Kokios veiklos, projektai jums pačiai buvo įdomiausi?

– Labai įdomus projektas „Jotvingių keliais“, atskleidęs didingosios jotvingių genties istoriją ir palikimą. Profesionalūs lektoriai ir visa vykdytojų komanda su Jurgita Navickiene priešakyje. Įdomus ir naudingas buvo projektas ,,Tradiciniai amatai – šeimos verslo pradžiai skatinti“, skirtas pažinti tradicinius šeimų verslus. Važinėjome po Lietuvą, bendravome su smulkių šeimos verslų įkūrėjais, sėmėmės įvairios patirties, rinkome idėjas savo ateities verslams, kartu grožėjomės, kaip išradingai dirba žmonės.

Jaunimo projekto „Išlaisvink save“ metu su Alytaus r. jaunuoliais stovyklavome nuotykių parke „Tarzanija“ ir buvome pirmieji Dzūkijos dvaro viešbučio svečiai. Keletą dienų gyvenome šokio ritmu kartu su choreografe Rūta Mekišaite. Šį metų trukmės vietinių jaunimo iniciatyvų projektą parengė iniciatyvūs jaunuoliai, vadovaujami Ievos Grigaitienės.

– Kaip gimsta tokių unikalių projektų idėjos?

– Pats gyvenimas daug ką padiktuoja. Veikiame ten, kur mūsų reikia – kai reikėjo, savanoriavome pabėgėlių centre, reikėjo pagalbos kaimyninėms bendruomenėms – net negalvoję prisijungėme. Kartais lemia ir įdomios pažintys, įkvepia tam tikrų profesijų atstovai. Štai 2015 m. suorganizavome keliaujančias architektūros dirbtuves. Užpildėme paraišką ir į bendruomenę atvyko jaunų architektų komanda. Jie drauge su vietos vaikais ir jaunuoliais kūrė daugiafunkcį stalą-suolą, kuris ligi šiol tarnauja kaip poilsio, darbo ir iškylų vieta. Ką sukuriame projektų metu, stengiamės kuo ilgiau išsaugoti. Dažome, remontuojame, atnaujiname, kad funkcionalumas išliktų kuo ilgiau. Dažnai tam tikrus sumanymus, iniciatyvas pasufleruoja pats gyvenimas. Bibliotekai perėjus prie skaitmeninių mokamų skaitytojų bilietų, skyrėme lėšų ir visiems skaitytojams, neišskirdami ir ne bendruomenės narių, nupirkome skaitmeninius bilietus. Jei tik mus pasiekia žinia apie kokį nors poreikį arba įdomi idėja, niekada neatmetame, bet ieškome sprendimo.

– Kokią naudą pati gaunate iš savo veiklumo?

– Didžiausias atlygis yra grįžtamasis ryšys, bendrystė, žmonių įsitraukimas į veiklas, geranoriškumas, atjauta, pilietiškumas. Esu dėkinga Kumečių bibliotekai, seniūnaičiui, Miroslavo seniūnijai už kartu organizuojamas įvairias veiklas ir pagalbą.

– Ką jums reiškia žodžiai „stipri bendruomenė“?

– Dažnai komandoje reflektuodami, aptardami savo veiklas, išgryniname stiprybes ir silpnąsias sritis. Mūsų nuomone, stipri bendruomenė yra ne ta, kuri turi daugiausia oficialių narių, bet ta, kurią supa iniciatyvūs ir vieningi žmonės. Taip sakant apie mūsų „Dainavos kauko“ bendruomenę ne kartą girdėjome iš vietos gyventojų, svečių, iš Alytaus r. vietos veiklos grupės, jaučiame ir savivaldybės administracijos bei kultūros centro palaikymą.

Bendruomenės „Dainavos kaukas“ nuotraukos

Projektą „Lietuvos kaimas: vakar, šiandien, rytoj“ iš dalies finansuoja​​​​​​