Buvę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) darbuotojai prof. dr. Almantas Šimkus ir doc. dr. Aldona Šimkienė po keleto dešimtmečių mokslinių tyrinėjimų ir eksperimentų sukūrė nedidelį verslą ir „įdarbino“ ilgaamžę istoriją liudijančius dumblius – melsvadumblius Spirulina platensis, kurie gyvuoja jau daugiau kaip 3,5 mlrd. metų. Spirulina platensis organinę medžiagą sudaro 60–70 proc. baltymų, 10–20 proc. angliavandenių, 5 proc. riebalų, 2 proc. ląstelienos, 7 proc. mineralų, 6 proc. vandens. Melsvadumblių biomasė, stabilizuota fruktoze ar išdžiovinta, šiandien kaip maisto papildas rekomenduojama norint sustiprinti žmogaus imuninę sistemą ar bendrą organizmo atsparumą, padidinti gyvybingumą bei aktyvumą.
Produktas kompensuoja vitaminų ir mineralų trūkumą, subalansuoja žarnyno mikroflorą, stiprina nervų sistemą, intensyviai šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, stiprina raumenis, gerina regėjimą, odą daro elastingesnę, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą, gerina kepenų veiklą. Gerųjų poveikio sveikatai sričių vardijimą galima tęsti.
„Lietuvoje turime privilegiją gyventi ir dirbti ganėtinai švarioje aplinkoje. Nedideliame šeimos ūkyje augindami ir perdirbdami melsvadumblius Spirulina platensis, ne tik sukuriame vertingų produktų, bet ir mažiname anglies dvideginio kiekį, reikalingą melsvadumblių auginimo procesui, o po produkto gamybos likusį vandenį pateikiame kaip trąšą augalininkystės ūkiams, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo prof. A. Šimkus. – Mūsų verslo stiprybė – vietinės kilmės produktas ir trumpoji maisto grandinė nuo lauko iki stalo. Turiu prisipažinti – mūsų verslo rizika yra milžiniška. Dumblio ląstelė neturi celiuliozės apvalkalo, yra jautri stresams, reaguoja į šviesą, garsus, fizinį poveikį, priežiūros tvarkaraštį. Pavyzdžiui, atvės oras, dings šviesa – dumbliai žus. Todėl ūkyje dirba tik mūsų šeima.“
Šiandien maisto vartotojui svarbu žinoti, ką jis deda į burną, nes nuo to priklauso ne tik savijauta, bet ir sveikata. Mokslininko turimais duomenimis, melsvadumbliuose yra apie 5 proc. riebalų – daug mažiau nei daugelyje kitų baltymų šaltinių. Viename šaukšte (10 g) spirulinos yra tik 1,3 mg cholesterolio ir 36 kalorijos. Pavyzdžiui, kiaušinyje yra apie 300 mg cholesterolio ir 80 kalorijų, o baltymų – tiek pat, kiek šaukštelyje spirulinos.
Išsivysčiusiose šalyse žmonės paprastai suvartoja daugiau nei reikia baltymų, riebalų, kalorijų ir cholesterolio, todėl rekomenduojama vartoti mažiau pieno ir mėsos baltymų. Kai kuriems žmonėms reikia daugiau baltymų, bet visai nereikia kalorijų, todėl baltymų šaltinis turi būti nekaloringas, kad būtų išvengta nereikalingo svorio padidėjimo. Tokiais atvejais spirulina yra labai tinkama.
Dirbdami mokslinį ir pedagoginį darbą, prof. A. Šimkus ir doc. A. Šimkienė publikavo straipsnius užsienio leidiniuose, tarptautinėse konferencijose susipažino su graikų, ispanų, bulgarų kolegomis, rengė bendrus projektus. Taip apie 2002 m. susidomėjo melsvadumblių Spirulina platensis kultūra, jos panaudojimu kaip papildu gyvuliams, paukščiams, bitėms maitinti, vėliau viskas išsirutuliojo į naujas galimybes.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 27 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.