J. Kalendienė: Lietuvos ekonomikos produktyvumas auga, bet ar pakankamai?

Aukštųjų technologijų sektorius Lietuvoje sudaro tik apie 5 proc. pramonėje sukuriamos pridėtinės vertės (19 vieta tarp 27 ES šalių), rodo „Eurostat“ duomenys. Į šią kategoriją patenka vaistų industrijos ir farmacijos prekių gamyba, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamyba, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba.

Mūsų šalyje, aukštųjų technologijų srityje veikia tik apie 160-170 įmonių, kurios sudaro vos 0,7 proc. visų gamybos bendrovių. Tai yra gerokai mažiau nei pramonės lydere Europoje laikomoje Vokietijoje ar net šio segmento aktyviai neskatinančioje Estijoje. Šiose valstybėse veikia atitinkamai 4 proc. ir 1,8 proc. aukštųjų technologijų įmonių.

„Lyginant Lietuvą su ES lyderėmis Danija ir Belgija, mūsų aukštųjų technologijų pramonė dydžiu atsilieka maždaug 5 kartus, minėtose šalyse šis sektorius sukuria apie ketvirtadalį visos pramonės pridėtinės vertės. Tai lemia ir santykinai mažas įmonių skaičius. Mūsų šalyje, aukštųjų technologijų srityje veikia tik apie 160-170 įmonių, kurios sudaro vos 0,7 proc. visų gamybos bendrovių. Tai yra gerokai mažiau nei pramonės lydere Europoje laikomoje Vokietijoje ar net šio segmento aktyviai neskatinančioje Estijoje. Šiose valstybėse veikia atitinkamai 4 proc. ir 1,8 proc. aukštųjų technologijų įmonių“, – sako INVEGOS vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.

Ekspertė pažymi, kad dar viena problema – aukšta tokių įmonių koncentracija Vilniaus ir Kauno apskrityse. Vien šių dviejų didmiesčių apylinkėse yra sugeneruojami net 96 proc. viso aukštųjų technologijų sektoriaus apyvartos.

Lietuvos ekonomikos produktyvumas pastaruosius penkerius metus yra apie 70 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Ekspertų teigimu, tai iš dalies yra susiję su tuo, jog didžiausią dalį šalies pramonėje vis dar sudaro žemesnių technologijų sektoriai: maisto perdirbimo, baldų ir medienos pramonė, kartu sukuriantys apie 50 proc. visos apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės.

Skatina įmones modernizuotis

Nors anksčiau minėti maisto perdirbimo, baldų ir medienos sektoriai nėra laikomi aukštųjų technologijų sritimis, tačiau skaitmenizavimo, automatizavimo ir optimizavimo sprendimai jiems taip pat yra ypatingai aktualūs.

„Norint išlikti pasaulinėse vertės kūrimo grandinėse ir išlaikyti savo konkurencingumą, įmonių ir verslų modernizavimas yra būtinas. Be to, kadangi mūsų šalyje labiausiai įsigalėję pramonės sektoriai yra itin jautrūs pigiai darbo jėgai, kylant atlyginimams Lietuvoje, darbo sąnaudas taupantys sprendimai šiems segmentams yra labai reikšmingi“, – sako ekspertė.

Tiesa, investuoti į reikiamas permainas verslai gali ne tik iš savo lėšų, bet ir pasinaudodami valstybės finansavimu, pavyzdžiui, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtomis INVEGOS paskolomis „Pokytis“.

Ši priemonė yra orientuota į Lietuvos ekonomikos transformaciją ir verslų konkurencingumo didinimą, investuojant į pramonės įmonių gamybos procesų automatizavimą ir skaitmeninimą Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei sostinės regionuose, suteikiant iki 10 mln. Eur dydžio paskolą.

Permainos matomos jau šiandien

Pasak J. Kalendienės, nors platesnio masto pramonės sektoriaus pokyčiai vyksta lėtai, jau dabar galima įžvelgti ir pozityvių tendencijų.

„Per pastaruosius penkerius metus stebime stiprėjančius chemijos ir elektronikos bei optikos sektorius. Be to, teigiamos permainos matomos ir lietuviškos kilmės prekių eksporte. Pavyzdžiui, pernai, dėl susitraukusios pasaulinės paklausos, visų sektorių prekių eksporto vertės mažėjo. Vienintelė išimtis – aukštosioms technologijoms priskiriama inžinerinė pramonė, t. y. elektroninės ir optinės įrangos, mašinų bei mechaninių įrenginių gamyba.

Be to, pažvelgus retrospektyvoje, Lietuvos santykinis produktyvumo augimas per pastaruosius 10 metų būtų trečias didžiausias visoje ES. Ir nors Lietuvos padėtis gerėja, privalome lygiuotis į ekonomikos lyderius ir suprasti, kad aukštosios technologijos ir modernūs sprendimai – Europos bei viso pasaulio ateitis“, – teigia J. Kalendienė.

Reikalingi ir struktūriniai pokyčiai

Kalbėdama apie sprendimus, kurie padėtų Lietuvos pramonės sektoriui vystytis dar sparčiau, o šalies ekonomikai tapti dar konkurencingesnei, INVEGOS ekonomistė akcentuoja ir trumpalaikius, ir ilgalaikius pokyčius.

„Žinoma, ypatingai svarbūs yra ir energinio efektyvumo didinimo bei skaitmenizavimo sprendimai, galintys padėti pramonės verslams veikti našiau, ir profesionalūs specialistai, gebantys priimti optimaliausius sprendimus, dirbti su moderniausiomis technologijomis.

Tačiau kertinis momentas yra šis – mums reikia dar daugiau įmonių ir gamybos tose srityse, kuriose produktyvumas – aukščiausias. Kalbant konkrečiai: net pati moderniausia maisto pramonės įmonė produktyvumu gali niekada nepavyti žemesnės nei vidutinės aukštųjų technologijų sektoriaus bendrovės. Todėl mes privalome imtis struktūrinių pokyčių ir skatinti verslus gaminti modernią produkciją“, – sako J. Kalendienė.

INVEGOS informacija

Viršelyje: INVEGOS vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė