Investicijas į naują techniką stabdo neapibrėžtumas

Šiemet susiklostė nepalankios sąlygos pirkti naują žemės ūkio techniką. Neslopstant koronaviruso atakoms, susilaikyti nuo investicijų į naują žemės ūkio techniką verčia ir masines protesto akcijas Baltarusijoje lydintys streikai šios šalies pramonės įmonėse, nes dalis Lietuvos žemdirbių perkamos žemės ūkio technikos yra būtent baltarusiška.

Karantinas – antraeilis

Traktorių ir kitokios žemės ūkio technikos pardavėjams karantinas buvo ir tebėra nemenkas iššūkis, tačiau technikos rinkos pokyčius labiau lėmė žemės ūkio darbų rutina. „Mūsų pardavimams didesnę įtaką darė ne koronavirusas, o tai, kad žemdirbiams reikia atlikti darbus pagal gamtos ritmą, ne pagal viruso plitimą, tad technika reikalinga būtent tokia ir tokiu laiku, kai reikia sėti, pjauti, ruošti pašarus ir atlikti kitus žemės ūkio darbus“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „John Deere“ technika prekiaujančios UAB „Dojus Agro“ direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė.

Anot jos, pardavimams didesnę įtaką darė pastaruosius keletą metų buvęs drėgmės perteklius ir poros metų sausros. Ūkiai išgyveno didelį neapibrėžtumą, kai neaišku, ar tai, ką pasėjai, pavyks nupjauti, o jei ir pavyks, kokia bus kokybė ir kokios supirkimo kainos. Toks neapibrėžtumas pristabdė investicijas į žemės ūkio techniką.

Panašiai teigė ir UAB „Dotnuva Baltic“, prekiaujančios įvairesnių gamintojų technika, vykdomasis direktorius Dangis Valaitis. Pasak jo, siekdama užtikrinti operatyvius procesus, bendrovė į elektroninę erdvę perkėlė ir klientų konsultavimą, ir naujų sutarčių pasirašymą, o sklandų technikos dalių tiekimą padėjo užtikrinti kurjerių tarnybos. „Praktiškai neturėjome detalių ar technikos tiekimo trukdžių, nes didžiąją dalį turėjome pasiruošę, gamyklų sandėliai dirbo be trikdžių, todėl nesklandumų pavyko išvengti. Esame visiškai pasirengę užtikrinti klientams būtinų prekių tiekimą ir antrosios bangos laikotarpiu“, – užtikrino jis.

UAB „Dojus Agro“ vadovės teigimu, karantinas mažai paveikė ir pasirenkamos technikos galią. Kaip ir anksčiau, dažniausiai perkami 120–200 AG traktoriai, tokį pasirinkimą lemia darbų, kuriuos reikia atlikti, apimtys.

Panašios galios (185–240 AG) traktoriai užima trečdalį UAB „Dotnuva Baltic“ parduodamų traktorių rinkos. Šis segmentas, anot D. Valaičio, tapo populiaresnis per pastaruosius penkerius metus stambėjant ūkiams ir didėjant prikabinamos technikos užgriebiui. Dėl to prireikia ir didesnės galios, tačiau tai visiškai nesusiję su pandemija.

Gamintojai pirkėjui suteikia įvairaus laikotarpio nemokamą garantinę priežiūrą. Pavyzdžiui, daugumai „John Deere“ technikos suteikiama 3 metų garantija, tai atitinka 1,5–2 tūkst. motovalandų. „Skirtumas tik tas, ar tai traktorius, ar kombainas / pašarų smulkintuvas. Nuo 2021 metų mūsų galingieji traktoriai nuo 7 serijos ir didesni turės 3 metų garantiją, net 3000 motovalandų“, – teigė D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Nors UAB „Dotnuva Baltic“ parduodamai technikai suteikia daugiausia vienų metų garantiją nuo eksploatavimo pradžios, tačiau, kaip teigė D. Valaitis, kai kurie bendrovės atstovaujamų kompanijų produktai gauna ir ilgesnę dvejų metų garantiją, o kai kuriems komponentams, pavyzdžiui, vieno iš skutikų gamintojo diskų guoliams, suteikiama penkerių metų garantija. Kiti gamintojai siūlo papildomai įsigyti maksimalią penkerių metų garantiją, jos kaina svyruoja nuo pasirinkto garantinių komponentų kiekio. Žinoma, brangesnio traktoriaus garantija yra ilgesnė.

Vis daugiau naudotų

Naujas ūkis ne visada gali startuoti su nauja technika, todėl pardavėjai jau keliolika metų prekiauja naudota technika, siūlo ją patikrintą, išvalytą, su kuria dirbdamas ūkininkas jaustų, jog iš tiesų dirba atnaujintu traktoriumi. Antai „Dojus Agro“ iš ūkininkų perka naudotą techniką ir padeda rasti pirkėją. Jei žmogus nori tam tikro modelio, gamybos metų technikos, bendrovė padeda ją surasti užsienyje, jei nepavyksta – Lietuvoje.

„Parduodame naudotą techniką tik tokią, kurios darbinė istorija yra žinoma, todėl klientai niekada neperka katės maiše. Tokiai „John Deere“ technikai, ne senesnei nei 7 metų, suteikiama garantija“, – aiškino UAB „Dojus Agro“ direktorė. Pasak bendrovės vadovės, apie 30 proc. pardavimų sudaro naudota technika. Panašiais principais naudota technika prekiaujančios UAB „Dotnuva Baltic“ vadovas pripažįsta, kad šiemet daugiau perkama naudotų traktorių: pernai naudota technika sudarė 8,5 proc., palyginti su naujos pardavimais, o šiemet ši dalis pasiekė 15 proc.

Atkaklieji „belarusai“

Lietuvos ūkininkų laukuose vis daugiau matyti modernių vakarietiškų traktorių, tačiau vis dar įprastinių baltarusiškų ar rusiškų jie greitai neišstums ne tik dėl žemesnės „belarusų“ kainos, bet ir gerokai pigesnės bei paprastesnės jų eksploatacijos.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos lyderis Tadas Mickevičius „Ūkininko patarėjui“ teigė turįs keturis „belarusus“, nupirktus naujus prieš 10–11 metų, ir vieną čekišką, todėl galįs palyginti. „Suremontuoti „belarusą“ lengvai galiu ir pats, sugedus vakarietiškam, vien detalių reikia laukti dvi savaites. Bent Biržuose „belarusą“ galima ir pačiam surinkti naują iš detalių, o vakarietišką reikia vežti į autorizuotą taisyklą“, – sakė jis.

Ūkininko teigimu, smarkiai skiriasi ir remonto kainos. Sutaisyti „belaruso“ pavarų dėžę galima už porą tūkstančių eurų, o tokiai vakarietiško traktoriaus problemai spręsti prireiks keturgubai daugiau. Vis dėlto jaunasis ūkininkas, auginantis 200 ha javų, nė kiek neabejoja, jog dirbti su vakarietiška technika ir nepalyginamai patogiau, ir dvigubai daugiau darbo galima per tą patį laiką padaryti. Todėl, anot T. Mickevičiaus, reikia gerai įvertinti savo poreikius ir galimybes prieš renkantis, kokią techniką pirkti. Juk tai ne lengvasis automobilis, o pagrindinė darbo priemonė, daug sudėtingesnė už automobilį.

Lietuvoje „belarusais“ prekiaujančioms įmonėms šie metai ypač nepalankūs. UAB „Džeirana“ paskelbta bankrutuojančia, o UAB „Autodetalė“, kaip „Ūkininko patarėjui“ pripažino vienas bendrovės vadybininkas, vis pasidairo į neramumus Baltarusijoje ir į streikuoti pradėjusią Minsko traktorių gamyklą (MTZ), uždarytą valstybės sieną su kaimynais. „Nieko nėra tikro, nežinome, kuo visa tai baigsis“, – pripažino vadybininkas.

Be tikrų žinių

Nuo šių metų balandžio informacijos apie žemės ūkio techniką neskelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC), nes tvarkyti Žemės ūkio technikos registrą ėmėsi atskiras padalinys, kuris įveda informaciją, gaunamą iš savivaldybių, ir teikia tik mokamą informaciją pagal specialius užsakymus. Paskutinėje ŽŪIKVC apžvalgoje, publikuotoje „Agrorinkos“ 353-iame numeryje (kovo 30 d.), nurodo, jog 2020 m. vasarį žemės ūkio technikos buvo įregistruota mažiau. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro duomenimis, žemės ūkio subjektai tą mėnesį Lietuvoje iš viso įregistravo 304 traktorius, 43 javų kombainus, 7 srutvežius, 4 savaeigius pesticidų purkštuvus, 1 savaeigį pašarų dalytuvą ir 1 savaeigį smulkintuvą. Beveik visi (99,7 proc.) įregistruoti traktoriai buvo ratiniai traktoriai. 2020 m. sausį žemdirbiai įregistravo 33 traktorius, pagamintus 2019–2020 m. Tai sudarė 10,9 proc. visų įregistruotų traktorių. Didžiosios dalies (90,1 proc.) įregistruotų ratinių traktorių galia buvo mažesnė kaip 100 AG. Nuo 100 iki 200 AG galios ratiniai traktoriai sudarė 8,2 proc. vasarį įregistruotos technikos, o didesnės kaip 200 AG galios traktorių buvo įregistruota 1,6 proc. visų tą mėnesį įsigytų traktorių. Kaip įprasta, buvo įregistruota iki 47 gamintojų technikos, tarp kurios absoliučiai dominavo mažučiai japoniški „Yanmar“ traktoriukai ir šiek tiek galingesnė kitų gamintojų technika. Viešos informacijos apie vėlesnius traktorių įsigijimus nėra.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotraukos

2020-11-10